Naujienos

Erkės yra plačiai paplitusios visoje Lietuvoje. Iš tikrųjų tai yra voragyviai, o ne vabzdžiai ir jų dydis gali skirtis nuo 1 milimetro iki 1 centimetro. Erkės dažniausiai aptinkamos aukštoje žolėje bei krūminguose vietovėse. Erkės įkanda šunims norėdamos maitintis. Erkės įkandimas šuniui yra pavojingas dėl pernešamų ligų.

Ar yra tam tikras metų laikas, kuriuo mano augintinis gali būti paveiktas?

Erkės aktyviausios pavasarį, vasaros pradžioje ir ankstyvą rudenį. Paprastai jų neveikia vėsus oras, erkės aktyvios būna iki -5 laipsnių temperatūros, o po žiemos vėl aktyvios pasidaryti gali visomis saulėtomis dienomis net ir esant minusinei temperatūrai.

Kodėl reikėtų nerimauti dėl erkių įkandimo šuniui?

Pagrindinė priežastis, kodėl norima išvengti šunų erkių įkandimų, yra ta, kad erkės veikia kaip infekcinių ligų pernešėjos (platintojas).

Retesniais atvejais erkės įkandimo vietoje šunims gali išsivystyti bakterinės infekcijos ar pūliniai. Tai labiau tikėtina, jei erkė buvo pašalinta netinkamai, o dalis erkės liko odoje.

Begemoto veterinarijos klinikos Vilniuje veterinarai rekomenduoja pasirūpinti šunų sveikata ir apsauga nuo erkių. Atminkite – erkių ištraukimas iš šuns odos – nėra apsauga nuo ligų.

Apsauga šunims nuo erkių pernešamų ligų

Geriausia apsauginė priemonė šunims nuo erkių — prevencija. Priemonių nuo erkių pasirinkimas šiuolaikinėje veterinarijos yra labai gausus, tačiau reikėtų suprasti, tai kad visis preparatai veikia, kai jų veiklioji medžiaga pakliūna į kraujo ir pasišalina jos veikliosios medžiagos iš kraujo inkstų ir kepenų dėka.

Šunims norint juo apsaugoti nuo erkių pernešamų ligų galima rinktis lašiukus, antkaklius, tabletes, papildomus purškalus. Kiekviena šių galimybių turi savų privalumų, todėl svarbu atsirinkti tokias priemones, kurios geriausiai tiktų konkrečiam šuniui.

Tabletės šunims nuo erkių

Tabletės nuo erkės įkandimo šuniui, priklausomai nuo pasirinkto gamintojo, gali būti veiksmingos nuo 4  iki 12 savaičių. Dažnai sulaukiame klausimo kuo gi jos skiriasi apart veikimo laiko.

Taigi, vienos tabletės padeda apsisaugoti tik nuo erkių ir kailio parazitų (pvz. blusų) sukeliamos žalos, o kitų veikimas yra platesnis – tokio tipo tabletės padeda apsisaugoti šunį ne tik nuo erkių, blusų, bet ir ir nuo vidaus parazitų žalos (pvz.: širdinių kirmėlių, kaspinuočių ir pan.).

Tablečių veikliosios medžiagos cirkuliuoja augintinio kraujotakoje, todėl įsisiurbusi erkė neturi jokių galimybių išgyventi ir perleisti ligos sukėlėju, nes iš karto yra paralyžuojama ir žūva. Tabletės remiantis veterinarijos gydytojų teigimu yra tiksliausiai dozuojama apsauginė priemonė.

Dirželiai, antkakliai šunims nuo erkių įkandimų

Antkakliai nuo erkių ir jų pernešamų ligų šunims džiugina šeimininkus ilga veikimo trukme. Jų apsauga gali būti aktyvi net keleta mėnesių. Tačiau renkantis tokio tipo apsaugą nuo erkių pernešamų ligų šunimis labai svarbu užtikrinti tinkamą antkaklio veikimo principą – trinimasį į augintinio odą, todėl tokia apsaugos priemonė yra efektyvesnė trumpaplaukiams, retesnio kailio šunims.

Šiuo metu veterinarijos rinkoje yra nemažai skirtingo veikimo apsauginių antkaklių: vieni tik atbaido erkes, kiti – jas nužudo, dar kiti – ir atbaido erkes, ir jas nužudo).

Jei Jūsų šuns kailis yra ilgas  ir/ar labai tankus, reikėtų susimastyti ar tai tikrai tinkamiausia apsaugos nuo erkių platinamų ligų būdas.

Lašai šunims nuo erkių

Lašai nuo erkių įkandimo ir jų pernešamų ligų šunims gali būti dviejų tipų – atbaidantys arba apsaugantys. Dažniausiai visi apsauginiai lašai veikia iki 4 savaičių, o atbaidymo savybė veikia iki 3 savaičių. Labai svarbu renkantis apsauginius lašus verta pasidomėti ir jų sudėtimi.

Nuo erkių ir jų pernešamų ligų žoliniai preparatai neapsaugo! Nuo erkių pernešamų ligų šunims apsaugo tik pagal gyvūno svorį parinkti lašiukai, kurių veikliosios medžiagos paraližuoja ir nužudo įsisiurbusią erkę.

Jei namuose laikote ne tik šunį, bet ir katę, renkantis lašus nuo erkių vertėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju ar šuns lašai nėra pavojingi katėms.

Pasirinkus apsauginius lašus labai svarbu prisiminti, kad lašų veikliosios medžiagos į gyvūno kraujotaką patenka per odos riebalų liaukas, todėl negalima šuns maudyti su šampūnu 72h prieš ir po sulašinimo.

Purškalas šunims nuo erkių

Purškalas šunims nuo erkių – tai  priemonė, kuri dažniausiai naudojama kaip papildoma apsauga ir atbaidymo priemonė. Tokio tipo priemonės dažniausiai naudojamos kai pagrindinė apsaugos priemonė neturi atbaidančio poveikio. Tačiau, purškalų veikimo trukmė yra trumpa, iki 4h. Purškalai papildomai apsaugo ne tik jūsų augintinį, bet ir jus pačius, nes atbaidytos erkės nebus parneštos namo.

Visos aukščiau išvardinti šunų apsaugos nuo erkių pernešamų ligų būdai yra receptiniai ir gali būti įsigyti tik veterinarijos klinikose, o dėl jų naudojimo ir individualaus pasirinkimo visada patartina pasikonsultuoti su veterinarijos specialistu.

Ką daryti jeigu šuniui įkando erkė?

Jeigu šuniui įsisiurbė erkė, svarbiausia – nepanikuokite. Kuo skubiau ištraukite ją su specialu pincetu ir stebėkite augintinį ar pasireiškia erkių pernešamų ligų simptomų.

Šuniui įkando erkė. Kokie ligų požymiai?

• Apatiškumas, vangumas;
• Apetito stoka ar praradimas;
• Karščiavimas (virš 39 ℃);
• Galinių galūnių silpnumas;
• Patamsėjusi šlapimo spalva – rusva, rausva, ruda;
• Viduriavimas, vėmimas;
• Pašviesėjusios arba pageltusios gleivinės.

Kaip ištraukti erkę šuniui?

Ištrauktį erkę iš savo šuns gali būti nemalonu, tačiau svarbu tai padaryti greitai ir teisingai. Pašalinti erkę iš šuns yra lengvas ir nesunkus procesas, jei tiksliai žinote ką darote.  

Erkės turi vientisą kūna ir savo burnos “dantukais” prisitvirtina prie gyvūno odos, kad galėtų maitintis. Labai svarbu ištraukti erkę iš šuns odos ir/ar kailio kuo skubiau, tik pastebėjusi. 

Keli veterinarijos gydytojo patarimai kaip taisyklingai ištraukti erkę šuniui:

1. Tai nesudėtingai atliksite su specialiu pincetu, kurį galite įsigyti veterinarijos klinikose bei vaistinėse. Taip pat, jei neturite po ranka specialaus kabliuko erkių šalinimui iš šuns odos, galima tai atlikti ir su smulkiakampiu pincetu. Turėtumėte naudoti smulkiakampį pincetą, kad traukiama erkė iš šuns neplyštų ir įkandimo vietoje neliktų erkės burnos bei neišplistų galimos infekcijos.
2. Labai svarbu šalinant erkę nuo šuns ją suimti kuo arčiau augintinio odos (kuo arčiau erkės burnos) neįžnybiant augintiniui. Išskleiskite šuns kailį, tada suimkite erkę kuo arčiau odos. 
3. Labai švelniai traukite tiesiai į viršų, lėtais, stabiliais judesiais. Tai neleis erkės burnai likti įsitvirtinusiai šuns odoje. 

Ką daryti jei liko erkės galva šuniui odoje?

Jei traukiant erkę su smulkiakampiu pincetu ar specialu kabliuku liko įsikabinus erkės “galva” šuniui odoje – pergyventi nebūtina, tačiau labai svarbu kurį laiką stebėti tą vietą ir bendrą augintinio sveikatą.

Šuns odoje likus erkės burnai gali formuotis guzelis, oda šiek tiek parausti. Jeigu negalite pašalinti erkės galvos iš šuns odos būtinai tą vietą dezinfekuokite kelias dienas iš eilės ir stebėkite ar toje vietoje nesiformuoja uždegimas, ar augintinis nejaučia diskomforto.

Dažniausiai pasitaikančios šunų ligos nuo erkių

1. Babeziozė

2. Anaplazmozė

3. Erlichiozė

4. Boreliozė – Laimo liga

Veterinarijos gydytojai paskutiniais metais pastebi vis labiau auganti šunų sergamumą erkių platinamomis ligomis. Didžiausias šunų sergamumas yra pavasario-rudens sezonais.

Babeziozė

Tai dažniausiai pasitaikanti erkių pernešama liga šunims. Babeziozės sukėlėjus platina ligą Ixodidae šeimos kraujasiurbės erkės ir gali ligos sukėlėją perduoti iš kartos į kartą per kiaušinėlius.

Keičiantis orams ir vis šiltėjant žiemoms labai svarbu suprasti, kad erkės gali būti aktyvios visus metus, kol oro temperatūra laikosi šilčiau nei -5 kelias paras. Kadangi nuo erkės įkandimo iki šunų klinikinių simptomų pradžios dažniausiai praeina savaitė ar daugiau didžiausias babeziozės pikas fiksuojamas nuo kovo antros-trečios savaitės.

Babeziozę sukelia parazitinis pirmuonis Babesia, ardantis raudonąsias kraujo ląsteles.

Babeziozė yra tik erkių platinama liga ir sukėlėjas perduodamas erkei įsisiurbus į šuns odą, per seiles į šuns kraujotaką paleidus ligos sukėlėją.

Laikas nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo po erkės įsisiurbimo vidutiniškai trunka 10-14 dienų. Babeziozė nustato tik veterinarijos gydytojas pagal anamnezę, klinikinius požymius bei atlikęs kraujo tepinėlio mikroskopavimą.

Įkandus erkei šunims pasireiškiantys simptomai: vangumas, pakitusi šlapimo spalva, apetito stoka, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, dažnas kvėpavimas, nuovargis, blyškios gleivinės.

Babeziozę būtina gydyti kuo skubiau, nes dažnai ši liga komplikuojasi inkstų, kepenų nepakankamumą, gali būti pažeista nervinė sistema. Nelaiku arba visai negydoma babeziozė gali būti mirtina.

Anaplazmozė

Erkių pernešamos ligos – anaplazmozės sukėlėjai yra riketsijos (tarpiniai mikroorganizmai tarp bakterijų ir virusų); Anaplasma phagocytophilum ir Anaplasma platys. Visus šiuos sukėlėjus platina kraujasiurbės erkės per savo seiles.

Riketsijos patenka į šuns kraują po 24 h  esant kontaktui su erke. Rickettsia „puola“ granuliocitus (baltuosius kraujo kūnelius).

Anaplazmozė yra itin pavojinga erkių pernešama liga šunims, nes gali ūmi (simptomai pasireiškia per kelias dienas), lėtinė ar subklinikinė.

Anaplazmozės klinikiniai požymiai šunims įkandus erkei: karščiavimas iki 41°C, depresija, vangumas, apatija, nenoras ėsti, daugybinis sąnarių skausmas (poliartritas).

Šios erkių pernešamos ligos atveju gali pasireikšti neurologiniai pažeidimai: traukuliai, kaklo skausmingumas. Kai kuriems šunims gali pasireikšti virškinimo trakto ar kvėpavimo sistemos sutrikimo simptomai: vėmimas,  viduriavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Erlichiozė

Erlichiozę, kaip ir anaplazmozę, sukelia riketsijos (Erlichia ewingii), platinamos kraujasiurbių erkių Rhipicephalus sanguineus rūšies. Erlichiozė dažnai bendra pernešama erkių liga pernešama kartu su babezioze.

Liga dažniau diagnozuojama šunims, sulaukusiems 6-8 metų amžiaus. Erlichioze užsikrečiama kaip ir kitos erkių pernešamos ligos, įsisiurbus užkrėstoms erkėms į šuns odą.

Erlichiozės sukėlėjai „atakuoja“ šunų baltuosius kraujo kūnelius – leukocitus, taip sukeldami ūmų sveikatos pablogėjimą, bei baltųjų kraujo kūnelių nykimą. Sukėlėjas su užkrėstais leukocitais migruoja į limfmazgius, blužnį, kepenis ir sukelia šių organų antrinius uždegimus, nepakankamumą bei skausmą gyvūnams.

Įkandus erkei su erlichiozės sukėlėjams šunims simptomai pasireiškia po 8 – 20 dienų. Pagal naujausius tyrimus šiuolaikinėje veterinarijoje nustatyta, kad ypač jautrūs erlichiozei Vokiečių aviganių veislės šunys.

Erlichiozės simptomai šunims, įkandus erkei su erlichiozės sukėlėjams – karščiavimas, šlubavimas, padidėjusi pilvo apimtis ir limfiniai mazgai, vangumas, nenoras ėsti, vėmimas, rečiau pastebimas padidėjęs troškulys, traukuliai, akių-nosies pažeidimai.

Boreliozė (Laimo liga)

Tai bakterinė erkių pernešama liga, kurią sukelia Borellia burgdorferii. Ši erkių įkandimo metu platinama liga pavojinga ne tik šunims, bet ir žmonėms,katėms.

Dažniausiai borelioze serga jauni šunys.

Šią bakterinę erkių pernešamą ligą platina Ixodes ricinus kraujasiurbės erkės. Boreliozės sukėlėjas patenka į šuns kraują, kai erkė baigia maitintis (maždaug 48-72 valandų po erkės įkandimo).

Boreliozės sukeliamų simptomų šunims inkubacinis periodas – 1-2 mėnesiai.

Galimi klinikiniai simptomai: artritas (sąnarių uždegimas), nefropatija (inkstų pakenkimas), pakilusi kūno temperatūra, anoreksija. Vis dėlto, daugelis užsikrėtusių šunų neturi ryškiai pastebimų klinikinių simptomų, tad šią ligą yra labai sunku diagnozuoti.

Kada kreiptis į veterinarijos kliniką?

Begemoto veterinarijos gydytojai primena, kad kilus įtarimui ar nerimui susijusiam su augintinio sveikata dėl minimų ligų būtina kaip galima anksčiau kreiptis į specialistus.

Begemoto vetklinikoje visi pacientai rūpestingai apžiūrimi, atliekami visi reikalingiausi tyrimai ir paskiriamas tikslingas gydymas. Pasirūpinkime augintiniais kartu, ir nepamirškite, kad profilaktika yra geriau ir sveikiau nei gydymas.

Kodėl katė sunkiai kvėpuoja? Kačių sunkus kvėpavimas visada pastebimas kačių itin sunkių ligų sąrašo viršuje. Tam yra dvi priežastys:

• Pirma, dauguma sunkaus kačių kvėpavimo priežasčių yra gana rimtos.
• Antra, katės taip gerai slepia, kad jos serga ar yra sužeistos, kad kai jų sunkus kvėpavimas tampa pastebimas tik tuomet kai gyvūnas jaučiasi jau labai prastai, patiria didelį skausmą ar net agoniją.

Sunkaus kačių kvėpavimo priežastys

Yra daug priežasčių, kodėl katės kvėpuoja sunkiai, dauguma jų kelia didelę grėsmę jų gerovei.

• Kačių astma ir lėtinis bronchitas. Katėms, sergančioms astma ir su ja susijusia būkle, lėtiniu bronchitu, dažnai pasireiškia sunkus kvėpavimas, švokštimas ir kosulys.
• Kačių onkologinės ligos. Daugelio rūšių vėžys gali paveikti katės kvėpavimo sistemą.
• Širdies kirmėlės. Katės gali susirgti širdies kirmėlių liga po to, kai joms įkando uodai, užsikrėtę Dirofilaria immitis lervų parazitais. Ir taip, jau yra fiksuojami atvejai ir Lietuvoje gyvenančių gyvūnų užsikrėtimas Dirofilaria immitis.
• Kačių Infekcinės ligos. Virusai, bakterijos, grybeliai ir kiti mikroorganizmai gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tracheobronchitą ir pneumoniją.
• Kačių širdies ligos – Širdies sutrikimai gali neigiamai paveikti kraujotaką, sukelti skysčių kaupimąsi plaučiuose ar aplink juos ir padidėti širdis, dėl to katės gali sunkiai kvėpuoti.
• Skystis arba dujos krūtinės ląstoje. Krūtinės ertmėje susikaupus kraujui, pūliams, limfai ir kitiems skysčiams ar dujoms, plaučiams trūksta erdvės išsiplėsti ir katėms tampa sunku kvėpuoti.
• Kačių patirtos traumos. Tai akivaizdžiai matomi krūtinės srities sužalojimai.
• Kačių intoksikacija arba apsinuodjimas. Kraujo krešėjimą veikiantys nuodai gali sukelti kraujavimą ir sunkų kvėpavimą. Acetaminofeno (tylenolio) niekada negalima duoti katėms, nes jis kenkia jų raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimui pernešti deguonį. Kitos reakcijos į toksinus ir vaistus taip pat gali apsunkinti kačių kvėpavimą.
• Svetimkūniai kačių kvėpavimo takuose. Katės gali įkvėpti daiktus, kurie įstringa kvėpavimo takuose ir neleidžia normaliai kvėpuoti.

Katės sunkus kvėpavimas yra universalus terminas problemoms nustatyti, bet yra keli skirtingi kačių sunkaus kvėpavimo tipai, kurie priklauso nuo skirtingų ligų.

Kačių sunkaus kvėpavimo tipai

1. Katės lekavimas – skirtingai nei šunys, katės nelekuoja, kad atsivėsintų, nebent jos yra labai perkaitusios. Pavyzdžiui, jei jūsų katė po žaidimo alsuoja, tai niekada nėra normalus reiškinys. Katės kartais alsuoja, kai patiria didelį stresą. Nors tai gali neatrodyti pavojingai, turėtumėte pabandyti išsiaiškinti, kodėl jos patiria stresą ir ką galite padaryti, kad pagerintumėte situaciją. Jei nepavyksta katės nuraminti namuose – pasirodykite veterinarijos gydytojui. Katėms stresą gali kelti didelis skausmas ar diskomfortas.
2. Katės švokštimas. Švokštimas yra aukšto tono garsai, paprastai girdimi katei iškvepiant. Jie gali būti dalinio kvėpavimo takų užsikimšimo požymiai, pvz., kvėpavimo takų susiaurėjimas, susijęs su kačių astma.
3. Katės greitas kvėpuoja. Katės greitai kvėpuos, kai negaus pakankamai deguonies arba negalės iškvėpti pakankamai anglies dioksido. Dėl fizinio aktyvumo katė gali greitai kvėpuoti, tačiau pailsėjus ji turėtų greitai grįžti į normalią būseną. Katė gali greitai kvėpuoti dėl plaučių ligų,, viršutinių kvėpavimo takų ligų, širdies ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (pavyzdžiui, nekontroliuojamo diabeto), aukštos temperatūros, streso ar skausmo.
4. Katė sunkiai kvėpuoja. Katės, turinčios kvėpavimo problemų, taip pat gali bandyti kompensuoti kvėpavimą giliais įkvėpimais. 
5. Kačių kvėpavimas atvira burna. Katės, tai gyvūnai, kurie kvėpuoja tik per nosį. Kvėpavimas atvira burna gali būti ženklas, kad jos negali įkvėpti ar iškvėpti oro per nosį arba kad joms tikrai sunku kvėpuoti.
6. Katės kvėpavimas tarsi užgulusia norisimi.  Nosies užgulimas yra dažnas kačių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomas, tačiau dažniausiai taip pat matysite išskyrų iš nosies. Jei jūsų katė kvėpuodama “skamba grubiai“, bet jos nosis atrodo normaliai, gali būti, kad užsikimšimas yra plaučiuose, o tai gali pneumonijos, širdies ligų ar kitos rimtos sveikatos problemos simptomas.
7. Katė garsiai kvėpuoja. Triukšmingas kvėpavimas dažniausiai atsiranda, kai oras patenka pro neįprastai siaurą kvėpavimo takų sritį. Taip gali nutikti dėl nosies takų, ryklės (nosies ir burnos užpakalinės dalies), trachėjos ar kvėpavimo takų susiaurėjimo, dalinio užsikimšimo.
8. Katės dažnas kvėpavimas poilsio metu. Prisiminkite, kad vienintelis atvejis, kai sunkus kvėpavimas katėms yra normalus, yra po sunkaus fizinio krūvio. Sunkus kvėpavimas poilsio metu, išskyrus retkarčiais gilų atodūsį, yra pavojingas sveikatos sutrikimams, pvz. Esant širdies nepakankamumui ar sunkioms plaučių ligoms.
9. Katės paviršinis kvėpavimas. Sveikos katės kvėpavimas gali atrodyti paviršutiniškas, ypač kai ji ilsisi. Tačiau paviršutiniškas kvėpavimas nėra normalus, jei jis susijęs su kitais kitais simptomais: atvira burna, greitas ir dažnas įkvėpimas, labai gilūs įkvėpimai.
10. Katė kvėpavimas pilvu. Normaliai kvėpuojant katės pilvas šiek tiek judės, tačiau jai kvėpuoti nereikėtų naudoti pilvo raumenų. Tai kačių kvėpavimo sutrikimo požymis.

Ką daryti, jei jūsų katė sunkiai kvėpuoja?

Niekada neignoruokite sunkaus kačių kvėpavimo. Išskyrus atvejus, kai jūsų katė ką tik apbėgo kelis ratus aplink namus arba nepatyrė kokio nors streso ir jei kvėpavimas greitai grįžta į normalų ritmą. Jei pastebite, kad tai katė sunkiai kvėpuoja be fizinio krūvio ar streso, konsultuokitės su veterinarijos gydytoju.

Jei jūsų katės simptomai nelengvėja jai nurimus, sunkėja, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kaip veterinarai diagnozuoja kačių kvėpavimo problemas?

Veterinarijos gydytojui gali stabilizuoti jūsų katę deguonies terapija ar kitais gydymo būdais, tačiau tai atlikus būtina ieškoti pagrindinės problemos.

Kai tai bus saugu sunkiai kvėpuojančiai katei, veterinarijos gydytojas atliks visą fizinį patikrinimą ir užduos klausimų apie katės sveikatą, gyvenimo būdą ir simptomus, kuriuos matėte namuose.

Norint nustatyti tikslią sunkaus kvėpavimo priežastį bei paskirti tinkamiausia gydymo metodą veterinarijos gydytojas dažnu atveju skiria šiuos tyrimus:

• Kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimas
• Šlapimo tyrimas
• Krūtinės ląstos rentgenograma
• Širdies bei krūtinės ląstos ultragarsas (echokardiograma)
• Skysčių ar audinių mėginių paėmimas ir analizė (jei matomis skysčiai krūtinės ląstoje ar širdies dangaluose)
• Kraujospūdžio matavimas
• Kiti specialūs laboratoriniai tyrimai, pagrįsti atvejo specifika (pavyzdžiui, serologija infekcinėms ligoms nustatyti)

Kur kreiptis jeigu katė turi su kvėpavimu susijusių problemų?

Begemoto veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojai primena,kad kuo anksčiau bus diagnozuota ir gydoma katės sunkaus kvėpavimo priežastis, tuo didesnė tikimybė greitai pasveikti. Vetklinikoje teikiamas platus diagnostinių paslaugų spektras, kuris leidžia kuo greičiau ir tiksliau nustatyti gyvūnėlio sveikatos sutrikimų priežastį. 

Veterinarijos klinika Begemotas – vieta, kurioje ne tik puoselėjama kiekvieno keturkojo paciento sveikata, bet ir nuoširdžiai rūpinamasi jo bei jį atlydėjusio šeimininko emocine būkle. Nedvėjokite ir kreipkitės konsultacijos jeigu auksčiau išvardytos priežastys kamuoja jūsų mylimą augintinį.

Šunų akys gali būti labai jautrios. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių šuns akys gali parausti: kai kurios iš jų sukelia odos ar junginės aplink akį uždegimą ir paraudimą, o kitos paveikia patį akies obuolį. Kaip visada, geriausias būdas išsiaiškinti atsakymą į klausimą „kodėl mano šuns akys raudonos?“ yra pasikalbėti su šunų akių gydytoju – veterinarijos gydytoju oftalmologu, nes negydomas akių sudirginimas gali sukelti ilgalaikę žalą. 

Alergijos

Atėjus pavasario ir vasaros mėnesiams, alergiški žmonės pradės jausti pažįstamą čiaudulį, akių niežėjimą ir slogą. Ir nors alergija gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, jūsų keturkojis šeimos narys taip pat gali būti labiau linkęs sualergizuoti, priklausomai nuo sezono.

Šiuolaikinėje veterinarijoje jau žinoma, kad šienligė paveikia šunis ir jų organizmas pradeda imuninį atsaką į kažką, ką jis neteisingai nustatė kaip kenksmingą, pavyzdžiui, ore esančios žiedadulkės. Norėdami palengvinti erzinančius šunų alergijos simptomus, pvz., paraudusias šuns akis, pasitarkite su veterinarijos gydytoju apie geriausią jūsų augintinio alergijos valdymo planą.

Aplinkos dirgikliai

Tiek mūsų namuose, tiek išorėje yra daug galimų dirgiklių, dėl kurių parausti šuns akys. Kvepalai, valymo priemonės, purškalai, dūmai ir net dulkės gali būti kaltininkai, jei jų pateks į jūsų augintinio akis. Taigi, jei pastebėjote, kad jūsų šuo kenčia nuo paraudusių akių, verta pagalvoti, su kokiais galimais dirgikliais jūsų keturkojis “susitiko” kasdieniuose nuotykiuose. 

Konjunktyvitas

Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas.Konjunktyvitą šunims gali sukelti įvairaus tipo virusinės infekcijos, bakterijos, grybeliai, alergenai bei cheminiai reagentai. Nors pats konjunktyvitas šuns sveikatai nėra pavojingas, šis uždegimas gali peraugti į daug rimtesnes problemas susijusias su akimis bei rega.

Ši būklė atsiranda, kai vokų vidų dengianti membrana, vadinama jungine, užsidega ir gali turėti daug pagrindinių priežasčių – nuo infekcinės ligos iki alergijos ar sužalojimo. Atsižvelgiant į tai, kas sukėlė jūsų šuns konjunktyvitą, yra daug gydymo būdų, kurie padės palengvinti simptomus. Pirmasis konjunktyvito požymis – paraudusios šuns akys. Priklausomai nuo sukėlėjo, konjunktyvitas šunims gali būti vienos arba abiejų akių.

Akių sužalojimai

Akies trauma yra dar vienas galimas paaiškinimas, kodėl viena jūsų šuns akis staiga paraudo ir ištinsto. Jei  Jūs auginate ypač siautulingą šuniuką, žinote, kaip lengva žaisdant ir vejantis susižeisti. Jei pastebėjote, kad žaidimo metu Jūsų augintinis primerkė akį ar arti akies, akyje yra ryškiai matomi sužeidimai – nedelsdami kreipkitės pagalbos į veterinarą, yapč jei pamatysite kraujo.

Jei patirtas smūgis į akį buvo ypač stiprus, gali būti pažeista ragena (akies paviršius), todėl pačioje akyje gali atsirasti skausmingų opų. Savo ruožtu tai gali virsti randu, kuris užtemdo regėjimą ir gali sukelti daugybę kitų regėjimo problemų, todėl svarbu ankstyva profesionali šunų akių gydytojo- oftalmologo pagalba.

Uveitas

Uveitas – tai akies kraujagyslinio dangalo struktūrų uždegimas. Tai apima rainelę ir kai kuriuos kitus vidurinius akies sluoksnius. Uveitas – tai labai skausminga akių liga, todėl galite pastebėti, kad ne tik paraudo šuns akis, bet jūsų augintinis vengia ryškios šviesos arba laiko užmerktą pažeistą akį.

Ragenos opos

Plėvelė, sudaranti akies priekį, vadinama ragena ir kartais ji subraižoma, ypač jei turite šunį, kuris mėgsta prasilėkti aukštoje žolėje, pauostinėti krūmus arba žaisdamas linkęs atsitrenkti į įvairius daiktus. Ragenos pažeidimus labai svarbu laiku pastebėti ir gydyti, nes subraižyta ragena yra tarsi “kvietimas” bakterijoms prasiskverbti ir dar labiau ją pažeisti.

Ragenos pažeidimai sukeldamia šunų akių paraudimą ir daug diskomforto mūsų brangiems keturkojams šeimos nariams. 

Glaukoma

Ar paraudusios šuns akys gali slėpti daug sudėtingesnę būklę, tokią kaip glaukoma? Nors tai dažniau diagnozuojama vyresnio amžiaus šunims, bet kuris šuo gali būti paveiktas. “Debesuotos” akys, paraudimas ir išskyros iš akių yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių simptomų, į kuriuos savininkai turėtų atkreipti dėmesį.

Glaukomai būdingas skysčių susikaupimas priekinėje akies dalyje, dėl kurio padidėja regos nervo spaudimas ir atsiranda regėjimo problemų. Dėl to labai svarbu dėl pakitusio šuns žvilgsnio ar paraudusių akių nedelsiant pasikalbėti su šunų akių gydytoju – oftalmologu, kai tik pastebite šiuos simptomus. 

Sausos akys

Kartais šuns akys negamina pakankamai drėgmės, kad paviršius būtų tinkamai suteptas. Išdžiūvus ašarų liaukoms, išsausėja ir ragena. Sumažėjus akių drėkinimui paraudusios šuns akys tarsi užsidegs. Sausų akių klinikine išraiška gali būti paraudusios šuns akys.

Vyšninė akis – “cherry eye”

Vyšnių akis yra būklė, pažeidžianti šunų trečiojo voko liauką. Ši liga taip vadinama, nes akies trečiojo voko liaukai iškritus (iššokus iš įprastos padėties) ji gali pasirodyti raudona bei patinusi. 

Tokio tipo sutrikimui labiau linkusios veislės, kurių apatiniai vokai yra atvipę, pakritę. Deja, iš vietos iššokęs trečiasis vokas bei jo liaukos turi būti tvarkomos chirurgiškai veterinarijos gydytojo – oftalmologo.

Svetimkūnis akyje

Paraudusios šuns akys gali signalizuoti pašalinį objektą akyje, įkritusį iš aplinkos. Tai gali būti gana įprasta nuotykių ištroškusiems šunims. Jei jūsų šuo mėgsta vaikščioti po krūmus ir aukštą žolę, jiems į akis gali patekti kažkas, dėl kurio gali atsirasti paraudimas ir patinimas.

Pašaliniai objektai, kurie patenka į jūsų šuns akis, gali būti tokie maži kaip žolės sėkla ir tokie dideli kaip šakos dalis. Nors rizikos sumažinti iki nulio neįmanoma, stenkitės vengti ilgos žolės ir po pasivaikščiojimo būtinai greitai patikrinkite savo augintinį nuo galvos iki kojų, kad anksti pastebėtumėte visas problemas.

Kur kreiptis jeigu šuo turi akių problemų?

Begemoto veterinarijos klinikoje dirbantys specialistai ir inovatyvi bei moderni įranga leidžia kaip įmanoma greičiau nustatyti paraudusių akių priežastis, o nustačius tikslią diagnozę veterinarijos gydytojas – oftalmologas gali paskirti tinkamiausią gydymo metodą.

Veterinarinės medicinos centras „Begemotas“ – vieta, kurioje ne tik puoselėjama kiekvieno keturkojo paciento sveikata, bet ir nuoširdžiai rūpinamasi jo bei jį atlydėjusio šeimininko emocine būkle. Vilniaus miesto centrinėje dalyje, Paupyje įsikūrusi vetklinika siūlo platų paslaugų spektrą, o klinikoje dirbantiems specialistams veterinarija – pašaukimas. Jeigu įtariate, kad jūsų augintinis negaluoja – susisiekite su mumis jau šiandien.

Katės kaip ir visi gyvi organizmai gali būti alergiškos tiek maistui, tiek aplinkai. Kačių alergija vis labiau dažnėjanti diagnozė veterinarijoje. Kačių alergija – nepagydoma, bet suvaldoma liga, tad labai svarbu suprasti kas sukelia alergiją jūsų katei ir kaip reikia ją ar jį prižiūrėti.

Kas gi yra kačių alergija?

Kačių alergija atsiranda, kai katės imuninė sistema per stipriai reaguoja arba yra pernelyg jautri svetimoms medžiagoms, vadinamoms alergenais. Alergenai yra svetimi baltymai, kuriuos organizmo imuninė sistema bando pašalinti. 

Žmonėms būdingų alergenų pavyzdžiai yra žiedadulkės, dulkės, pelėsiai ir naminių gyvūnėlių plaukai. Padidėjęs jautrumas dar kitaip alergija katėms gali pasireikšti vienu iš trijų būdų:

1. Dažniausias katėms pasireiškia odos niežėjimas, lokalizuotas vienoje vietoje arba bendra reakcija visame katės kūne. Katė pradeda intensyviai kasytis krikšnių, pažastų, tarpupirščių, ausų, akių ar kitas snukučio zonas.
2. Antrasis ir taip pat dažnai kylantis kačių alergijos simptomas – kosulys, čiaudulys ir švokštimas. Kartais gali atsirasti išskyrų iš nosies ar akių.
3. Trečioji kačių alergijos reakcijos išraiška apima virškinimo sistemą ir gali sukelti katės vėmimą, vidurių pūtimą ir (arba) katino viduriavimą. Taip dažniausiai pasireiškia kačių alergija maisto produktams. Kačių mityboje dažniausiai sutinkami alergenai yra mėsos ir/ar žuvies baltymai.

Kačių alergijų tipai

Yra keturi dažni kačių alergijos tipai: 

• Kailio bei odos parazitų – dažniausiai blusų;
• Maisto alergija;
• Atopinis dermatitas (namų dulkės bei dulkių erkutėms, žiedadulkėms ir pelėsiui);
• Kontaktinė alergija.. 

Kiekvienas katės alergijos tipas turi tiek bendrų simptomų, tiek unikalių, dažniausiai veterinarijos gydytojų – alergologų pastebimų klinikinių išraiškų. 

Kačių alergija blusoms ir kitiems odos bei kailio parazitams

Alergija blusoms yra dažniausia kačių alergijos forma. Alergija blusoms serganti katė sunkiai reaguoja net į vieną blusą. Ši reakcija yra alerginė reakcija į baltymus arba antigenus blusų seilėse. 

Kai blusa įkanda katei, kad suvalgytų kraujo, ji į odą suleidžia seilių. Tik viena blusa gali alergiškai katei sukelti tokį stiprų niežėjimą, kad katė gali grubiai save draskyti ar kramtyti, todėl gali iškristi plaukai, atsirasti žaizdos, o laiku negydant ir antrinis odos uždegimas pažeistose kūno vietose. 

Dažnai ant odos atsiranda žaizdų ar šašų, dėl kurių atsiranda antrinė bakterinė odos infekcija (pioderma). Dažniausiai pažeidžiama sritis yra virš pakaušio arba uodegos pagrindo. Be to, katė gali turėti daug mažų šašų aplink galvą ir kaklą. Šie šašai dažnai vadinami miliariniu dermatitu – šis terminas atsirado todėl, kad šašai atrodo kaip sorų sėklos.

Kačių blusų alergijos gydymo metodai

Bet kokį kačių alergijų formos gydymą turi paskirti veterinarijos gydytojas alergologas. Kadangi katės alerginę reakciją sukelia blusų seilės, svarbiausias alergijos blusoms gydymas yra užkirsti kelią blusų atsiradimui. Griežta blusų kontrolė visus metus yra sėkmingo kačių alergijos gydymo pagrindas. 

Yra daug labai veiksmingų blusų kontrolės produktų, skirtų katėms gydyti ir blusoms kontroliuoti aplinkoje. Šiuolaikiškos blusų prevencijos priemonės padeda Jūsų alergiškai katei lengviau nei bet kada apsisaugoti nuo blusų poveikio jūsų katei.

Jei katė užsikrečia blusomis ir alerginė reakcija būna stipri veterinarijos gydytojai kaip pat naudoja ir kitus medikamentus. Tinkamai parinkti kortikosteroidai gali blokuoti alerginę reakciją ir nedelsiant palengvinti katės alerginę reakciją (stiprų niežulį). 

Tai dažnai yra būtina gydymo dalis, ypač pradiniuose etapuose. Jei antrinė bakterinė odos infekcija atsiranda dėl alerginio blusų dermatito, gydyme svarbu vartoti tinkamai veterinarijos gydytojo alergologo paskirtus antibiotikus, paprastai nuo dviejų iki keturių savaičių.

Katės alergija maistui

Maisto alergijas katėms sukelia imuninė reakcija į maiste esantį baltymą ar maisto priedą. Alergija dažniausiai išsivysto dėl maisto baltymų komponento (pvz., jautienos, kiaulienos, vištienos ar kalakutienos). 

Augaliniai baltymai, pvz., esantys kukurūzuose ir kviečiuose, ir maisto priedai bei konservantai kai kuriais atvejais gali sukelti kačių alergiją maistui. Alergija maistui gali sukelti bet kurį iš anksčiau minėtų klinikinių požymių, įskaitant niežulį, virškinimo sutrikimus ir kvėpavimo sutrikimus.

Diagnostiniai kačių alergijų tyrimai at-liekami pradžioje taikant eliminacinę arba hipoalerginę dietą. Tai reiškia, kad alergiška katė 8-12 savaičių turi būti šeriama veterinarijos gydytojo alergologo parinkta specialia veterinarine dieta, kurios ingredientais katė anksčiau nebuvo šeriami arba baltymai būna hidrolizuoti ir perdirbti, taip kad nesukelia imuninės reakcijos. Kadangi reikia mažiausiai aštuonių savaičių, kol visi kiti maisto produktai pasišalina iš organizmo, katė turi ėsti tik specialią dietą mažiausiai aštuonias–dvylika savaičių.

Kas yra kačių alergijos sukeltas atopinis dermatitas ar atopija?

Kačių atopinis dermatitas arba dar kitaip atopija paprastai reiškia alergines reakcijas į aplinkos alergenus, tokius kaip žiedadulkės, žolės, pelėsiai, miltligė ir namų dulkių erkės. Daugelis šių alergijų atsiranda sezoniškai, pavyzdžiui, pavasrį pradėjus žydėti tam tikriems augalams namie ar lauke. 

Tačiau kiti alergenai visada yra su mumis bei mūsų augintiniais, pavyzdžiui, pelėsiai, miltligė ir namų dulkių erkės. Kai katė turinti alergiją įkvepia šiuos alergenus, jai pasireiškia pirminė reakcija į atopiją – stiprus generalizuotas niežėjimas.

Svarbu atsiminti, kad atopinis dermatitas yra visą gyvenimą trunkanti liga ir dažni atkryčiai. Alerginės odos ligos „gydymo“ nėra, yra tik gydymas, kuris sumažina klinikinius požymius ir pagerina gyvenimo kokybę. Nors katėms su lėtiniu steroidų vartojimu susijęs šalutinis poveikis yra mažiau tikėtinas nei šunims ar žmonėms, jų ilgalaikį vartojimą reikia atidžiai stebėti. Labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su veterinarijos gydytoju, kad būtų užtikrinta geriausia jūsų katės alerginės būklės priežiūra ir būtų visiškai suprantama kiekvieno gydymo rizika ir nauda.

Katėms alergijų sukeltas atopinis dermatitas turi būti gydomas taip kaip apskyrė alergiją nustatęs veterinarijos gydytojas. Kiekvienas gydymo metodas yra parenkamas pagal tikslią diagnozę bei individualiai pagal katės svorį, veislę, gyvenimo būdą. 

Kartais tik sisteminių medikamentų neužtenka, todėl reikia taikyti kelis gydymo metodus vienu metu, tiek išoriškai, tiek iš vidaus (leidžiant ar vartojant vaistus). Tik patyręs veterinarijos gydytojas dermatologas – alergologas parinks tinkamiausią ir efektyviausią gydymą. 

Kačių kontaktinė alergija ir kaip ji yra gydoma

Kontaktinė alergija yra rečiausia kačių alergijos rūšis. Dėl sąlyčio su alergine medžiaga jie sukelia vietinę odos reakciją. Kontaktinės alergijos pavyzdžiai yra reakcijos į šampūnus, antkaklius nuo blusų arba tam tikros rūšies patalynę, pavyzdžiui, vilną. 

Jei katė yra alergiška tokioms medžiagoms, kontaktinėse vietose atsiranda odos dirginimas ir niežėjimas. Kontaktinio dirgiklio pašalinimas išsprendžia problemą. Tačiau daugeliu atvejų nustatyti alergeną gali būti sudėtinga. 

Taip pat laiku nepašalinus alergeno iš katės aplinkos, gali kilti antrinis odos uždegimas, dėl intensyvaus kąsymosi, kandžiojimo ar trynimo į aplinkos daiktus. Dėl to svarbu, visad pasirodyti veterinarijos gydytojui, kuris padėtų ne tik nustatyti katės alergijos rūšį, bet ir užkirsti antrinius susirgimus.

Ką daryti jeigu mano katė turi vieną iš auksčiau minėtų alergijų?

Atsakymas ganėtinai paprastas – susisiekite su kompetetinga veterinarijos klinika ir gaukite visą reikalingą informaciją. Veterinarijos klinikoje Vilniuje – Begemotas, dirba tik patyrę veterinarijos gydytojai. Begemote dirbanti veterinarijos gydytojas Milda Vasaitytė ne vienerius metus gilina savo žinias susijusias su alergijomis, oda bei virškinamuoju traktu. 

Gydytojos Mildos sukauptas ir nuolat kaupiamas žinių bagažas užtikrina tinkamiausio gydymo parinkimą, inovatyviausius ir geriausius diagnostikos metodus. Veterinarijos klinikoje Begemotas Jūsų augintiniui bus suteikta pati geriausia priežiūra bei apžiūra, o Jums išsami ir nuoširdi konsultacija. 

Šunų alergija aplinkai ar maistui – vis dažniau nustatoma diagnozė šiuolaikinėje veterinarijoje. Šuns alergija kelia didelį diskomfortą tiek pačiam augintiniui, tiek jo šeimininkui, tad alergijos diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbu.

Kas gi yra toji šunų alergija?

Alergija – tai per stipri imuniteto reakcija arba per didelis organizmo jautrumas tam tikrai medžiagai. Alergija gali būti ne tik maisto produktams ar mėsos/žuvies baltymams, bet ir aplinkai (pvz.: dulkių erkutėms, šampūnams, skalbikliams, valikliams ir kitai buitinei chemijai naudojamai namuose, žiedadulkėms). 

Dauguma alergiją sukeliančių medžiagų yra augaluose, vabzdžiuose, kituose gyvūnuose ir maiste esančiuose baltymuose. Alergijos atveju šuns imuninis atsakas gali būti kenksmingas pačiam gyvūno organizmui. Kai taip atsitinka, šuns imunitetas skatina organizmą išskirti histaminus, kurie gali sukelti uždegimą, patinimą ar niežėjimą. Tad visada labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti šuns alergijos priežastį.

Kokie yra šunų alergijos simptomai bei požymiai?

Simptomai, kurie yra matomi šuns šeimininkui, labai priklauso nuo alergijos priežasties. Dažniausiai veterinarijoje pastebimi šunų alergijos požymiai yra paraudusi ir niežtinti oda tarpupirščių, kirkšnų, pažastų, galvos, snukučio, ausų srityse, taip pat bėrimai ar odos patinimai tose pačiose šuns kūno vietose. 

Taip dėl odos pokyčių padidėja plaukų slinkimas, kartais pastebimas net plikimas įvairiose kūno srityse. Dažnai šunų alergija maistui ar jo produktams pasireiškia viduriavimu, vėmimu bei kitais su virškinamuoju traktu susijusiais simptomais. Šuns alergijos aplinkai požymiai dažnai pasireiškia čiauduliu, ašarojančiomis, niežtinčiomis, paraudusiomis akimis, sloga, kosuliu, švokštimu.

Anafilaksinis šokas – itin stiprus šunų alergijos požymis

Anafilaksinis šokas pasižymi staigiu šuns snukio ištinimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, gleivinių spalvos kaita, vėmimu, viduriavimu, alpimu ir net staigia mirtimi, jei laiku nesuteikiama veterinarinė pagalba. 

Tokia šunų organizmo reakcija į alergeną dažniausiai nutinka įgėlus bitėms, širšėms, suvalgius maisto produktą, kuriam šuo yra labai alergiškas (pvz.: riešutų sviestui ir pan.), po vakcinos ar naujų vaistų naudojimo. 

Jeigu pastebėjote bent vieną požymį dėl itin stiprios ir sunkios šuns alergijos – nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kuris paskirtų tinkamą gydymą.

Dermatitas – šunų alergijos pasekmė

Dermatitas šunims yra antrinės kilmės odos uždegimas, kuris dažniausiai būna laiku negydymos alergijos pasekmė. Tokiu atveju šunims reikia ne tik alergologo, bet ir dermatologo konsultacijos. 

Dar vienas neretai pasitaikantis šunų alergijos atvejis veterinarijos – alergija blusų seilėms. Tai šunų alergija, kuri sukelia dermatitą. Nuo dermatito kenčiantys šunys dažnai trina, laižo, kramto, kaso savo kojas, šonus, ausis, pažastis, kirkšnis, kas gali sukelti kailio slinkimą, odos paraudimą ar šerpetojimą, padidėjusį odos išsausėjimą ar riebalavimasi.

Šunų alergija maistui

Kaip ir rašėme aukščiau dažniausiai šunų alergija pasireiškia odos arba virškinamojo trakto požymiais. Šunų alergija maistui dažniausiai pasireiškia odos paraudimu, patinimu, niežuliu, kailio netekimu, pagausėjusiu šėrimusi, viduriavimu, vėmimu, pilvo pūtimu.

Šunų alergija maistui gali atsirasti bet kokiam gyvūno amžiaus periode ir visai nesvarbu, kad maistas ar aplinka tinka jau kelerius metus. Suintensyvėjusią organizmo reakciją į alergeną gali iššaukti tiesiog su amžiumi atsirandantis jautrumas ar imuniteto nusilpimas keičiantis sezonams.

Dažnai šunų alergija maistui arba jo produktui sukelia maiste esantis mėsos baltymas. Tačiau tobulėjant veterinariniams diagnostikos metodams vis dažniau nustatoma ne tik alergija mėsos baltymui, bet ir maiste esantiems priedams (pvz.: glitimui, stabiliazatoriams, ryžiams, kūkurūzams, pieno produktams ir pan.).

Jeigu įtariate, kad jūsų šuo turi alergiją maistui – konsultuokitės su veterinarijos gydytoju – dermatologu – alergologu. Pirmasis žingsnis norint suvaldyti šuns alergiją maistui ar jo produktams – griežta eliminacinė veterinarinė dieta, kurią parinkti turi veterinarijos gydytojas atsižvelgiant į gyvūno amžių, alergijos simptomus.

Šunų alergijos diagnostika

Alergijos diagnostika šunims tai daug kantrybės ir laiko reikalaujantis procesas. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis atsakingam šeimininkui – gero (-os) specialisto (-ės) pasirinkimas. Tik veterinarijos gydytojas alergologas gali parinkti tinkamiausius diagnostikos ir gydymo metodus.

Pirminės apžiūros metu jei augintiniui įtariama alergija labai svarbu  atmesti visas kitas susijusias ligas, kurios gali sukelti tokius pačius požymius kaip ir alergijos. Svarbu atlikti platų kraujo tyrimų spektrą, kuris pašalintu virškinamojo trakto, inkstų, kepenų, tulžies pūslės, kasos ligų tikimybę, taip pat sužiūrėti prepratus, kurie buvo naudoti nuo odoje galinčių veistis ir gyventi parazitų.

Atmetus bet kokią ligą ar parazitą gydymo tikslais dažnu atveju alergologas (-ė) paskiria eliminacinę veterinarinę dietą, kuri pašalinti alergenus iš šuns maisto. Pritaikius tokio tipo dietą ir nesulaukus norimų rezultatų atliekami tolimesni tyrimai. Iš kraujo mėginio ieškomi alergenai aplinkai. 

Ar egzistuoja vaistai nuo alergijos šunims?

Šunų alergijoms gydyti naudojami tiek medikamentai tabletėmis, injekcijomis, tiek tepalai.

Tepami vaistai šunims nuo alergijos dažniausiai naudojami norint vietiškai sumažinti šuns diskomfortą, niežulį, norą kasytis.Injekcijos ir tabletės naudojamos norint sumažinti organizmo reakciją į alergeną. Dažnu atveju šie abu gydymo metodai naudojami kartu. 

Šunų alergijos yra nepagydomos, tačiau naudojant tinkamai parinktą gydymą bei dietą (jei tai alergija maisto produktams) galima labai sėkmingai sureguliuoti organizmo reakciją į alergenus ir panaikinti šunims su alergija kylančius požymius bei diskomfortą.

Veterinarijos gydytojas alergologas tik atlikęs išsamią diagnostiką galės parinkti tinkamiausią šuns alergijos gydymo metodą.

Kada kreiptis į veterinarijos kliniką dėl šuns alergijos?

Jeigu pastebėjote, kad jūsų šuo nuolat kasosi, tampa neramus, viduriuoja ar vemia – Begemoto veterinarinės medicinos centre Jums bus suteiktos visos reikiamos terapeuto ir specialisto paslaugos. 

Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje dirbanti dermatologė – alergologė Milda Vasaitytė ne tik atsakingai jus apžiūrės, atliks visus reikiamus diagnostikos tyrimus, bet ir paskirtis gydymą bei konsultuos, atsakys į visus kylančius klausimus dėl alergiško šuns auginimo, mitybą bei priežiūrą. 

Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje šunų alergijų atveju taikomi moderniausi diagnostikos bei inovatyviausi gydymo metodai. Jeigu jūsų šuo kenčia nuo alergijos – kviečiame susisiekti su mūsų komandą ir užsiregistruoti augintinio sveikatos patikrai. 

Kiekvienas kačių rūpestingas ir atsakingas šeimininkas nori užtikrinti kuo ilgesnį ir komfortiškesnį savo katės gyvenimą. Kačių dantų priežiūra yra būtina norint išvengti didesnių katės sveikatos problemų ir išsaugoti gerą katės savijautą. 

Sparčiai vystantis veterinarinei odontologijai vis lengvėja ir kačių dantų priežiūra bei higiena. Ne visoms katėms patinka dantų priežiūra, tačiau atsakingo šeimininko tikslas turėtų būdą, kuri būtų patogiausias ir tinkamiausias jo keturkojui šeimos nariui.

Kodėl kačių dantų valymas yra svarbus?

Emalio pažeidimai, dantenų uždegimai, blogas burnos ertmės kvapas, dantų iškritimai ir kitos dantų problemos gali kilti dėl prastos kačių burnos priežiūros. Dažniausiai šeimininkai pastebi patamsėjusius dantis, paraudusios dantenos. Tamsios dėmės ant danties vainikėlio – tai dantų apnašos, o paraudusios dantenos – paradontozės požymis.

Katėms dantys reikalingi ne tik valgymui, bet ir daiktų, žaislų, grobio pernešimui, apsaugai nuo pavojų bei kitoms svarbioms funkcijoms. Sugedę dantys ir kitos burnos ertmės problemos ilgainiui gali sukelti ne tik tiesioginius negalavimus, bet ir netiesioginius vidaus organų veiklos sutrikimus. Sutrikusi mitybą dėl skaudančių ir sugedusių dantų katėms lemia liesėjimą, kailio šiurkštumą, kepenų bei inkstų ligas. 

Kas yra kačių dantų akmenys?

Kačių dantų akmenys – tai apnašos, kurios susiformuoja dėl per didelio blogųjų bakterijų kiekio bei baltymų burnoje. Tai yra susikristalizavusios apnašos. Dantų akmenis vizualiai šeimininkai gali atpažinti iš spalvos.

Dantų akmenys būna geltonos, rudos bei pilkos spalvos. Dažniausiai kačių dantų akmenys pastebimi ant galinių dantų (krūminių), vėliau ant ilčių. Šie akmenys sukelia daug nemalonių reiškinių tiek pačiai katei, tiek jos šeimininkams.

Kokias komplikacijas sukelia kačių dantų akmenys?

Dėl dantų akmenų pradeda niežėti dantenos, tad  katės bando jas kasytis ir dar labiau žaloja į aplinkos daiktus. Kraujuojančios ir pūnančios dantenos gali sukelti didelį skausmą katėms.

Katės dažniau kiša snukučius ir prie šeimininkų, tuomet dažnu atveju šeimininkai jaučia nemalonius kvapus. Kartais dantų akmenų sukeltos pasekmės gali komplikuotis į sepsį, žandikaulio ir kaukolės kaulų irimą, minkštumą, lūžius. Kačių šeimininkai turėtų labai rūpintis kačių dantimis, nes ne visi dantų akmenys katėms yra matomi, kartais jie formuojasi ne ant danties vainikėlio, o ant kaklelio po dantenomis.

Kačių dantų valymą galima atlikti veterinarijos klinikoje pas specialistus ir namuose su papildomomis priemonėmis.   

Kaip yra atliekamas kačių dantų valymas veterinarijos klinikoje?

Kačių dantų valymo metu katėms pašalinami dantų akmenys bei kitos apnašos, atliekamas dantų emalio poliravimas. Norint atlikti pilną akmenų šalinimą ir pasiekti geriausią efektą katėms dantų valymo metu taikoma bendroji nejautra – narkozė.

Kačių dantų valymas be narkozės gali sužaloti katę tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dantų akmenų valymas katėms atliekamas naujojant specialąjų aparatą – ultragarso skalerį. Naudojant tinkamą įrangą, katės dantys nepažeidžiami, naikinamos dantų akmenis formuojančios bakterijos. 

Norint užtikrinti gyvūno sveikatą visuomet prieš dantų valymą katėms rekomenduojame atlikti bendruosius kraujo tyrimus. 

Kačių dantų valymas namuose

Po dantų valymo ir apnašų šalinimo katėms veterinarijos gydytojai – odontologai pataria naudoti specialias priemones namuose, kad prailginti tarpą tarp dantų valymo procedūrų klinikoje. Kačių dantų valymo priemonių yra labai įvairių, todėl šeimininkai su specialisto konsultacija gali rinktis pačias tinkamiausias pagal gyvūno burnos dydį, gyvenimo būdą:

• Kačių dantų pasta bei šepetėlis. Katėms skirtos dantų pastos gali būti labai įvairių skonių, kad katė lengviau pasiduotų šiai procedūrai namuose. Specialiuosius šepetėlius veterinarijos gydytojai odontologai siūlo rinktis nedidelius, labai švelnius, kad užtikrinti kuo smulkmeniškesnį dantų valymą.
• Dantų valymo servetėlės. Tokia priemonė katėms pasiteisina tuo atveju jeigu katė nesutinka valytis su šepetėliu ir su mažuoju rankos pirštu šeimininkui į katės burną patekti yra lengviau. Dantų valymo servetėlės mažina i blogųjų burnos bakterijų dauginimąsį ant dantų emalio. 
• Skystis kačių dantų apnašų prevencijai. Specialus skystis gali būti naudojamas įpilant į geriamąjį katės vandenį. Tokio tipo preparatai taip pat mažina blogųjų burnos bakterijų dauginimąsi ant dantų emalio. 
• Dantų gelis. Tokia dantų priežiūros priemonė dažnu atveju šeimininkui pati patogiausia, nes jos tereikia užtepti ant dantų, jų nevalant.  Šis būdas pasaugo šeimininko pirštus, nes gelis yra tepamas su specialia pipete. 
• Specialūs kramtalai. Veterinarijos gydytojai dantų apnašų prevencijai šunims pataria naudoti specialius kramtalus, kurie padeda natūraliai pašalinti susidariusias apnašas ir užkerta kelią apnašų formavimuisi.

Kokia yra kačių dantų valymo kaina?

Kačių dantų valymo kaina skaičiuojama labai individualiai pagal kiekvieno paciento būklę ir jo šeimininko poreikius. Kačių dantų valymo kaina veterinarijos klinikoje Begemotas kinta nuo 30 iki 60 eurų BE valymo metu ir po jo naudojamų vaistų.

Dantų valymo kaina katėms gali kisti nuo apnašų kiekio, dantenų pažeidimo ir pačių dantų pažeidimo lygių. Visos papildomos dantų rovimo, šaknų kanalo tvarkymo, skilusios danties atstatymo, eduonies pažeidimų tvarkymo ir panašios procedūros kainuoja papildomai. Į kačių dantų valymo kaina nėra įskaičiuoti kraujo tyrimai bei inhaliacinė narkozė. 

Kačių dantų valymas “Begemotas” veterinarijos klinikoje

Begemoto veterinarinės medicinos centre teikiamos skirtingos burnos ertmės ir dantų gydymo procedūros katėms. Begemoto klinikoje odontologijos ir stomatologijos specialistai ne tik nustato dantų ligų bei problemų diagnostiką, bet ir gydymą ir profilaktiką. Veterinarijos gydytojai – odontologai katėms gali atlikti:

• Profesionalią dantų apnašų šalinimą bei higieną 
• Terapinį burnos ertmės gydymą
• Estetinį plombavimą nuskilusioms dantų dalims atstatyti
• Pieninių ir nuolatinių dantų traukimą
• Endodontinį dantų šaknų gydymą
• Žandikaulio plastiką bei lūžių chirurgiją

Kviečiame nedelsti jeigu jūsų mylimas augintis turi burnos ertmės problemų ir susisiekti su mūsų veterinarijos komanda.

Sveikas suaugęs šuo savo nasruose turi 42 dantis, 22 iš jų turi būti viršutiniame žandikaulyje ir 20 dantų apatiniame žandikaulyje. Nuo senų laikų manoma, kad šunų dantys – labai stiprūs ir negendantys, tačiau šiuolaikinėje veterinarijoje tai tampa mitu. 

Šunys ir kaip jų šeimininkai vis dažniau susiduria su dantų, dantenų ir burnos ligomis, pažeidimais. Ant dantų besikaupiančios apnašos, besiformuojantys akmenys žaloja ne tik pačius dantis, bet ir dantenas, sukeldamas jų uždegimą. 

Dėl burnos ligų ir dantų pažeidimų gali sutrikti augintinio komfortiškas gyvenimas ir gera mityba, tad šunų dantų valymas ir higiena šiuolaikinėje veterinarijoje yra būtini.

Kodėl yra reikalingas šunų dantų valymas?

Šunų dantų valymu šeimininkai dažnai susirūpina tik tuomet, kai suprastėja augintinio mityba bei atsiranda kvapas iš burnos ar tiesiog smirda iš burnos. Tačiau tai būna jau vėlu ir šunų dantų apnašos jau būna pažengusios, o patys dantys sugedę. 

Šunų dantų akmenys gali tapti dantų ir dantenų ligų priežastimi. Šie susirgimai augintiniui kelia didelį skausmą ir diskomfortą: šuo gali tapti vangus, piktas, gali atsisakyti ėsti ar žaisti. Dėl sutrikusios mitybos gali būti pažeisti vidaus organų veikla. 

Nors dalis šunų augintojų vis dar mano, kad iš nasrų sklindantis nemalonus kvapas yra natūralus tačiau tai nėra tiesa. Blogas kvapas iš burnos šunims įprastai būna dėl ant dantų vainikėlio ir kaklelio susikaupusių apnašų arba virškinimojo trakto problemų, todėl to ignoruoti nereikėtų. 

Šunų dantų valymas namuose  ir šunų dantų akmenų valymas veterinarijos klinikoje gali tapti sveikų šuns dantų bei dantenų garantu. 

Kaip atliekamas šunų dantų valymas klinikoje?

Norint išvengti dantenų ligų bei dantų taisymo šunims, paprašykite kaskart lankantis veterinarijos klinikoje, kad gydytojas įvertintų jūsų augintinio dantų bei burnos būklę. Taip bus galima lengviau įvertinti dantų apnašų susiformavimo greitį bei šuns dantų valymo planą namuose bei klinikoje su specialia įranga.

Šunų dantų valymas dar kitaip vadinamas dantų sanacija. Tokios procedūros metu užtikrinamas ne tik dantų bei dantenų sveikatinimas, bet ir jų gydymas.

Šunims dantų apnašų valymas veterinarijos klinikoje atliekamas su bendra nejautra. Narkozė taikoma norint apsaugoti gyvūno psichiką ir užtikrinti procedūros saugumą. Narkozės metu valant dantų apnašas augintinis nejaučia jokio skausmo, tai padeda įvertinti ne tik danties išorės būklę, bet ir danties sugedimo ir gingivito (dantenų uždegimo) laipsnį. 

Prieš dantų valymą su narkoze šunims labai svarbu jų nešerti bent jau 12 valandų iki procedūros ir veterinarijos klinikoje prieš pačią procedūrą visada rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, kurie padėta užtikrinti bendrą gyvūno sveikatą.

Veterinarijos klinikoje atliekamas šunų dantų apnašų valymas ultragarsiniu aparatu – skaleriu. Šunų dantų apnašos šalinamos ne tik nuo danties vainiko, bet ir nuo danties kūno, kuris būna pasislėpęs po dantenomis. Dantų apnašų valymo metu taip pat vertinami ir taisomi visi kiti dantų pakitimai: skylės, nuskilimai, emalio, danties kanalų pažeidimai.

Kadangi dantų apnašos ir akmenys šunims dažnai slepiasi po dantenomis ant dantų kaklelio – dantų valymas be narkozės šunims nerekomenduojamas. Ultragarsinio aparato skleidžiamas garsas gali gasdinti šunis ir atliekant šunų dantų valymą be narkozės galima sutraumuoti šunį tiek fiziškai, tiek emociškai. Dantų apnašų valymas tik nuo vaikinėlio be narkozės neapsaugo dantų nuo paradantozės ir kitų burnos ertmės ligų. 

Šunų dantų priežiūra namuose

Dažnai šunims po dantų akmenų šalinimo veterinarijos gydytojai – odontologai pataria naudoti specialias priemones namuose, kad prailginti tarpą tarp dantų valymo procedūrų. Šunų dantų valymo priemonių yra labai įvairių, todėl šeimininkai su specialistu gali rinktis pačias tinkamiausias pagal gyvūno dydį, gyvenimo būdą:

• Šunų dantų pasta bei šepetėlis. Šunims skirtos pastos gali būti labai įvairių skonių, tad dažnu atveju šunys nesipriešina dantų valymui. Specialiuosius šepetėlius veterinarijos gydytojai odontologai siūlo rinktis labai švelnius ir nedidelius, kad užtikrinti atidų valymą ir kuo mažesnį dantenų žalojimą.
• Dantų valymo servetėlės. Jei šuns nasrų ertmė nėra itin didelę arba dantų išdėstymas nėra taisyklingas labai pasiteisina dantų valymo servetėlės, kurių veikimo principas sumažinti blogųjų burnos bakterijų dauginimąsį ant dantų emalio. 
• Skystis šunų dantų apnašų prevencijai. Specialus skystis gali būti naudojamas į pilant į vandenį. Tokio tipo preparatai taip pat mažina  blogųjų burnos bakterijų dauginimąsi ant dantų emalio. 
• Dantų gelis. Tokia dantų priežiūros priemonė dažnu atveju šeimininkui pati patogiausia, nes jo reikia tik užtepti ant dantų, jų nevalant. 
• Specialūs kramtalai. Veterinarijos gydytojai dantų apnašų prevencijai šunims pataria naudoti specialius kramtalus, kurie padeda natūraliai pašalinti susidariusias apnašas ir užkerta kelią apnašų formavimuisi.

Dantų kritimas šunims

Dantys šuniukams keičiasi sulaukus 3-6 mėnesių amžiaus, tad krentantys dantys yra visiškai natūralus procesas. Jeigu pastebėjote, kad jūsų suaugusiam šuniui krenta dantys, suskubkite kreiptis į veterinarijos gydytoją odontologą. 

Suaugusių šunų dantų kritimas dažnai būna susijęs su dvejomis priežastimis: mechanišku dantų pažeidimu arba periodonto ligomis. Jeigu jūsų suaugusiam šuniui krenta dantys, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris ne tik nustatytų dantų kritimo priežastis, bet ir pašalintų pažeistus dantis.

Jeigu pastebėjote, kad jūsų jaunam augintiniui (9-12 mėn. amžiaus) dantys auga dvejomis linijomis – kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Dažnu atveju, jeigu šuniui išauga nuolatiniai dantys, bet pieniniai lieka, tai pieninius dantis šunims reikia šalinti chirurgiškai. Laiku nepašalinti pieniniai dantys gali sukelti netaisyklingą nuolatinių dantų augimą ir ateityje apsunkinti šuns dantų priežiūrą ir gyvenimo kokybę.

Kokia yra šunų dantų valymo kaina?

Šunų dantų valymo kaina skaičiuojama labai individualiai pagal kiekvieno šuns ir jo šeimininko poreikius. Šunų dantų valymo kaina veterinarijos klinikoje Begemotas svyruoja nuo 30 iki 60 eurų BE procedūros metu ir po jos naudojamų vaistų. Dantų valymo šunims kaina gali kisti nuo apnašų kiekio, dantenų pažeidimo lygio ir pačių dantų pažeidimo kiekio. 

Visos papildomos procedūros (šaknų kanalo tvarkymas, skilusios danties atstatymas, eduonies pažeidimų tvarkymas, raunamų dantų kiekio ir pan.) kainuoja papildomai. Šunų dantų valymo kaina taip pat gali keistis dėl procedūrų atliekamu šunų dantų valymo metu, tokių kaip kraujo tyrimai, inhaliacinė narkozė. 

Kaip užsiregistruoti šunų burnos ertmės procedūroms?

Begemoto veterinarinės medicinos centre teikiamos skirtingos burnos ertmės ir dantų gydymo procedūros. Veterinarines odontologijos ir stomatologijos paslaugos apima dantų ligų, problemų diagnostiką, gydymą bei profilaktiką. Veterinarijos klinikoje Begemotas veterinarijos gydytojai – odontologai atlieka:

• Profesionalią dantų apnašų šalinimą bei higieną šunims
• Terapinį burnos ertmės gydymą
• Estetinį plombavimą nuskilusioms dantų dalims atstatyti
• Pieninių ir nuolatinių dantų traukimą šunims
• Dantų trumpinimas graužikams
• Endodontinį dantų šaknų gydymą
• Sąkandžio korekcijas
• Žandikaulio plastiką bei lūžių chirurgiją

Kviečiame registruotis į mūsų kliniką susisiekus su mūsų komanda.

Begemoto veterinarijos gydytojas – ortopedas – traumatologas Lukas Mačiulis teigia, kad jei jūsų augintinis yra tinkamai auginamas, maitinamas, gauna pakankamą fizinį krūvį, galima tikėtis 80 proc. sėkmės, kad sąnariai bus sveiki ir šlubavimo problemų jūsų augintinis išvengs. 

Tačiau ką daryti jei šuo šlubuoja priekine ar galine koja?

Net mažiausias sužeidimas kojoje gali tapti šuns šlubavimo priežastimi. Šuo gali šlubuoti dėl nago lūžio, pėdutės ar tarpupirščio žaizdos, sąnarių ligų, kaulų traumų, genetikos, netinkamos mitybos ar antsvorio, per mažo fizinio aktyvumo.

Šuo šlubuoti gali dėl sąnarių ligos

Dažniausia veterinarijos srityje šunų šlubavimo priežastis – sąnarių ligos. Sąnarių ligos gali būti uždegiminio bei trauminio tipo. Šunų osteoartritas, osteoartrozė, arba artrozė – dažniausia degeneracinė šunų sąnarių liga, susijusi su nuolatiniu sąnarių traumavimu ir senėjimo procesais.

Tai dažniausiai sutinkama vyresnio nei 5 metų šunų šlubavimo priežastis. Dėl sąnarių uždegimo šuo gali šlubuoti priekine ir galine kojomis.

Artritas dažnu atveju gydomas priešuždegiminiais vaistais bei specialiais papildais sąnariais. Begemoto veterinarijos gydytojas Lukas, visada gydymą parenka pagal šuns būklę bei šeimininkų poreikius. 

Dėl osteoartrito sukeltas šuns šlubavimas vyresnio amžiaus gyvūnams – gydytojas Lukas Mačiulis rekomenduoja ilgo poveikio, inovatyvų medikamentinį gydymo metodą, kurio viena injekcija malšina šuns skausmą mėnesiui, o kartais net ilgiau.

Šuo šlubuoja dėl kelio raiščių, menisko trūkimo bei girnelės išnirimo

Trauminio tipo sąnarių ligos tai ne tik pačio sąnario trauma, bet ir su juo susijusių dalių, tokių kaip raiščiai ar meniskas, trūkumas. Plyšę kelio sąnario raiščiai ar meniskas – šunų šlubavimo galine koja priežastis. 

Veterinarijos gydytojas Lukas pabrėžia, kad šuo galine koja dažniausiai šlubuoja nušokęs nuo lovos, stipriau palakstęs lauke. Tokio šlubavimo ignoruoti negalima, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytoją – ortopedą ar traumatologą, kad plyšę kryžminiai kelio raiščiai ar trūkęs meniskas nesukeltų papildomų komplikacijų sąnaryje bei raumenų vystymosi etapuose. 

Mažų veislių atstovams, tokiems kaip pudeliai, bišonai ar terjerai dažniau galinės kojos šlubavimas būna susijęs su kelio girnelės problemomis. Gydytojas Lukas dažnu atveju mažoms šunų veislės dėl galinės kojos šlubavimo nustato kelio girnelės išnirimą. 

Veterinarinėje ortopedijoje ir Begemoto klinikoje vis dažniau atliekamas chirurginis gydymo metodas šunų galinių kojų šlubavimo priežasčių gydyme. Tokio tipo operacijos ortopedo Luko Mačiulio teigimu pašalina šuns šlubavimo galine koja priežastis visam likusiam gyvenimui.

Šuo šlubuoja dėl kaulų lūžių

Šuo šlubuoti gali ir dėl traumos. Lužę ar įskilę kaulai traumos metu dažnai sukelia šuns šlubavimą, kai šuo eidamas nestato savo galūnės ant žemės. Traumos metu patirtas lūžis turi diagnozuojamas kaip įmanoma greičiau, o operuojamas po 24h po traumos, kai būna pilnai sureagavę visi aplinkiniai audiniai. Atviras kaulo lūžis gali būti labai pavojingas šuns gyvybei.

Šuo šlubuoti gali dėl genetinio paveldimumo

Alkūnės ir klubo sąnarių displazija – daug skausmo sukeliantys, genetiškai perduodami sutrikimai. Šios ligos 15–40 proc. atvejų yra paveldimos ir būdingos ne tik didžiųjų veislių šunims, bet ir mažųjų, „trumpakojų“ – taksų, buldogų, terjerų veislėms. 

Pakitimai sąnaryje atsiranda šuniukams augant 4–6 mėnesyje, kai dėl sutrikusio kaulo vystymosi pažeidžiamos kaulą maitinančios kraujagyslės. Sąnario displazijos simptomus galima pastebėti tik vėlesnėse ligos stadijose, kai šuo pradeda šlubuoti, pakinta eisena. 

Alkūnės displazija sukelia skausmą, šlubavimą šunims priekinėje kojoje, o klubo displazija – šuns galinės kojos šlubavimą, skausmą stojantis ar gulantis. Šunys su sąnarių displazija neturėtų būti veisiami, o visi palikuonys sulaukę 12-18 mėnesių profilaktiškai tyrimai. 

Jei 12-18 mėnesių amžiaus šuniui displazijos tyrimo metu yra nustatomi pakitimai, labai svarbu pritaikyti kuo geresnį sveikų sąnarių palaikymo metodą papildais ir teisingu fiziniu krūviu. Tinkama mityba, papildai sąnariams ir taisyklingas judėjimas gali atitolinti sąnarių sukeliamą skausmą, diskomfortą ir šlubavimą.

Kur kreiptis jeigu šuniui dėl šlubavimo yra reikalinga pagalba?

Begemoto veterinarijos klinikoje taikomi visi inovatyviausi šlubavimo priežasčių diagnostikos ir gydymo metodai. Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje šunų šlubavimo diagnostika atliekama rentgeno ir ultragarso pagalba, osteoartritas gydomas hialurono injekcijomis į sąnarį, sausgysles, kapsulę tarp sąnarių, kurios tarsi sutepa sąnarį iš vidaus. Taip pat taikoma ir trombocitais praturtintos plazmos terapija (PRP), kuri mažina skausmą ir uždegimą.

Begemoto specialisto Luko teigimu šunų šlubavimo priežastys, ypač sąnarių, gydomos konservatyviai, vaistais nuo skausmo, taikomos įvairios terapijos, atliekama gydomoji mankšta, reikalingas poilsio režimas. 

Jei nepadeda šie būdai ar šlubavimas yra trauminės kilmės, prireikia chirurginio gydymo, kurio metu nustatomas anatomiškai pakitęs sąnarys, jis fiksuojamas, įdedamas implantas. Šunims gali būti keičiami sąnariai dirbtiniais kaip ir žmonėms. Dažniausiai keičiami stambesni sąnariai – kelių, alkūnės, klubų, retai – peties.

Visi kačių šeimininkai nori auginti sveiką ir sotų augintinį. Tačiau tinkama kačių, kai ir šunų, mityba šeimininkams kelia tikrą galvos skausmą. Kačių mityba yra gan sunki tema, nes katės gali būti labai išrankios tiek maisto produktams, tiek maisto pavidalui.

Kačių mitybą veterinarijoje skirstoma į kelias kategorijas pagal maisto tipą:

1. Katės mityba sausu pašaru
2. Katės mityba šlapiu pašaru
3. RAW mityba katėms – kačių mitybą žalia mėsa
4. BARF katės mityba – kačių mitybą žalia mėsa, vaisiais, daržovėmis bei uogomis

Kad ir kokia mitybą parinksite savo katei, labai svarbu išlaikyti pašaro kiekio dienos normą, kad augintinis būtų aprūpintas visomis maistinėmis medžiagomis ir jų tinkamiausiu kiekiu. Kačių mityboje labai svarbu išlaikyti balansą tarp katės mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir amžiaus. 

Pasirinkus Jūsų katei tinkamiausią mitybos tipą labai svarbu nepamiršti tinkamo kiekio švaraus vandens.

Katės mityba sausu pašaru

Pasirinkus katę šerti sausu pašaru labai svarbu gerai išanalizuoti pašaro sudėtį. Didžiąją kačių pašaro dalį turi sudaryti mėsa arba žuvis. Kuo didesnė mėsos procentalė maiste, tuo aukštesnės klasės pašaras. 

Mėsa ir/ar žuvis kačių pašare – baltymų šaltinis. Taip pat reikėtų nepamiršti ir angliavandenių šaltinio – grūdų, daržovių bei skaidulų. Jie taip pat labai svarbūs katės mityboje. Super premium klasės kačių pašaruose mėsos/žuvies ir jos priedų būna ne mažiau nei 50 proc.

Kaip išsirinkti sausą pašarą katei?

Renkantis sauso pašaro mitybą savo katei labai svarbu atkreipti dėmesį į jos amžių. Kačių sausa mitybą skirstoma į kačiukų (iki 12 mėn. amžiaus); suaugusiųjų (1-7 metų amžiaus) ir senjorų pašarą (8+ metų amžiaus). 

Tai svarbu renkantis pašarą, dėl to, kad skirtingų amžiaus grupių kačių pašaruose yra skirtingas kiekis maistinių medžiagų ir kalorijų kiekis, kuris skirtinguose gyvenimo etapuose pas kates – skiriasi.

Jeigu tik leidžia galimybės rekomenduojame super premium sausą pašarą katėms.

Kuo skiriasi sausas pašaras suaugusioms ir sterilizuotoms katėms?

Taip pat dažnai sulaukiame klausimo kuo skiriasi sausas pašaras suaugusioms katėms ir sterilizuotoms/kastruotoms katėms. Tai pašaras, kuris skirtas tik suaugusioms katėms nuo 1 metų amžiaus. Tokio tipo mityba katėms padeda užtikrina gerą šlapimo organų sistemos sveikatą dėl subalansuoto mineralų kiekio. 

Taip pat tokio tipo kačių mityba dažnai būna praturtinta L-karnitinu, kuris padeda palaikyti optimalų katės svorį, stiprina imuninę sistemą

Kada kačiuką pradėti maitinti sausu pašaru?

Veterinarijos gydytojai kačių mityba sausu pašaru pataria pradėti įvedinėti maždaug šeštą-aštuntą katės gyvenimo savaitę renkantis mažiems kačiukams tinkamą pašarą.

Veterinarijos klinikose dažnai matomas didelis sauso pašaro pasirinkimas katėms. Taip yra, nes beveik visi gydomieji pašarai, kurie yra speciali kačių mityba sergant inkstų, kepenų, kasos, žarnyno ar kitomis ligomis.

Kačių mityba šlapiu pašaru

Šlapias pašaras katėms mityboje atstoja skanukus arba vieną iš maitinimo kartų. Dažnas katės šeimininkas pasirenka ryte arba vakare neduoti sauso pašaro, o duoti šlapią. Šlapiu pašaru katėms laikomi konservai ir paštetai. 

Tačiau ne retu atveju sulaukiame komentarų, kad katės yra labai išrankios ir renkasi arba tik konservus su mėsos ar žuvies gabaliukais arba tik paštetus.

Kaip išsirinkti šlapią katės pašarą?

Renkantis šlapio tipo mitybą katei svarbu atkreipti dėmesį į katės amžių, fizinį aktyvumą bei sveikatą. Kaip ir sauso pašaro mityboje kačių šlapias pašaras skirstomas pagal amžiaus grupes bei pagal tai ar katė kastruota/sterilizuota.

Veterinarijos gydytojai kačių mitybą konservais ar paštetais pataria pradėti nuo 4-6 savaičių amžiaus, renkantis pašarą, kuris pritaikytas tokiai jaunai amžiaus grupei.

Taip pat veterinarijos klinikose dažnai su gydomuoju sausu pašaru galima įsigyti ir gydomo pobūdžio konservų katėms, tačiau neretai tai būna pašteto formoje. Šlapias gydomojo pobūdžio pašaras katėms skiriamas sergant kepenų, inkstų ligomis, diabetu ar turint alergijas.

RAW mityba katėms

Natūralaus tipo mityba katėms, dar kitaip vadinama RAW mityba – kai katės šėrimas būna sudarytas iš žalios mėsos, žuvies ir jų subproduktų. Prie šios tipo mitybos kačių augintojai pereina tada, kai susiduria su maistine alergija, virškinamojo trakto ligomis.

RAW mityba kates gražina į savo protėvių laikus, laukinę gamtą, tačiau tokio tipo mityba gali būti labai klaidinga jeigu ją sudelioja ir parenka ne veterinarijos gydytojas su RAW mitybos specialistu.

Kaip savo katę maitinti RAW mityba?

Renkantis RAW mitybą katei svarbu atkreipti tai, kad mėsa ar žuvis neturėtų būti susmulkinta. Pasirinkus tokio tipo mitybą racioną turėtų sudaryti maždaug: 80% mėsos ar žuvies, 10% kaulų ir 10% subproduktų (paukščių, žuvies, galvijų vidaus organai).

RAW mitybos katėms minusai

Didžiausi šios mitybos minusas katėms yra du. Pirmasis tai “mėsos sindromas” katėms, kai gauname maiste katėms trūksta kalcio, sutrinka kalcio ir fosforo santykis, kuris trikdo kaulų vystymąsi. 

Antrasis – sugedęs maistas katėms. Dažnu atveju naminės katės nesuėda viso duoto pašaro vienu kartu, tad pastovėjusi žalia mėsa ar žuvis su subproduktais gali sugesti ir taip katė gali apsinuodyti maitinantis RAW mitybos principais.

Pasirinkus žaliosio mitybos principą veterinarijos gydytojai rekomenduoja profilaktiškai nukirminti savo katę, kad užtikrinti kokybiškiausią gyvenimą jai.

BARF katinų mityba

BARF iš anglų kalbos išvertus, tai biologiškai tinkamas žaliasis maistas.

Katės iš prigimties yra mėsėdžiai plėšrūnai, tačiau net ir laisvėje gyvenantys plėšrūnai savo mitybą linkę paįvairinti žole bei uogomis. Net sumėdžiojus grobį kačių primtakai pradeda jį valgyti nuo pilvo srities, kurioje dažnai būna apvirškintos žolės ir kiti žalimynai.

BARF mitybos privalumai

Šeriant katiną BARF mitybos principu užtikrinamas ne tik tinkamas baltymų kiekis, bet ir angliavandenių, papildų imuninei sistemai, antioksidantai. Uogos, vaisiai ir lapiniai žalumynai BARF mityboje užtikrina su maistu gaunamus vitamino B ir C tinkamus kiekius, aprūpina katės organizmą geležimi. Ne mėsinės ar žuvinės kilmės produktai BARF mityboje padeda išlaikyti rūgštingumo ir šarmingumo balansą.

Renkantis BARF mitybą katei reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip amžius, svoris, lytis, veislė, sveikatos būklė, aktyvumas ir buvusios ligos. Idealiausiu atveju svarbu tokio tipo mitybą aptarti su kvalifikuotais specialistais.

Pasirinkus žaliosio mitybos principą (RAW ar BARF) veterinarijos gydytojai rekomenduoja profilaktiškai nukirminti savo katę, kad užtikrinti kokybiškiausią gyvenimą bei geriausią medžiagų įsisavinimą.

Ko negalima duoti katėms?

1. Alkoholis
2. Avokadas
3. Razinos ir vynuogės
4. Šokoladas
5. Kofeinas
6. Cukrus ir ksilitolis
7. Druska
8. Mielės
9. Kokosas
10. Makadamijos riešutai
11. Citrusiniai vaisiai
12. Česnakas ir svogūnas
13. Riebūs pieno produktai
14. Kaulai

Kur kreiptis jeigu noriu konsultacijos dėl savo katės mitybos?

Veterinarijos klinika Vilniuje “Begemotas” visada yra atvira atsakingiems šeimininkams. Veterinarijos gydytojai pasiruošę atsakyti į visus rūpimus klausimus šeimininkams apie katės mitybą skirtingais gyvenimo periodais. 

Begemoto veterinarinės medicinos centre galite ne tik konsultuotis su veterinarijos gydytoju, bet ir išsirinkti bei įsigyti tinkamiausią pašarą savo mylimam keturkojui šeimos nariui. 

Mūsų klinikoje taikomi visi inovatyviausi ir moderniausi apsinuodijimo gydymo metodai, kad būtų užtikrintas lengviausias ir greičiausias, koks tik įmanomas pagal augintinio būklė, atsistatymas. Dėl savo augintinio problemų galite susisiekti su mumis ir suderinti vizitą jums patogiu laiku.

Katino vėmimas yra tikrai svarbus simptomas pasireiškiantis esant pilvo srities organų ligoms. Kačių vėmimą galima skirstyti į ūminį ir lėtinį. Ūminis vėmimas prasideda staiga, katė vemia dažnai, žiaugcioja, seilėjasi. 

Ūminis katės vėmimas pasireiškia apsinuodijus augalais, sugedusiu pašaru, esant bakterinės ir virusinės kilmės ligoms. 

Lėtinis kačių vėmimas dažnai pasireiškia retais vėmimo periodais, po vieną ar du kartus per parą. Dažniausiai lėtinis vėmimas katėms pasireiškia dėl svetimkūnio skrandyje ar žarnyne, kirmėlių, kepenų bei inkstų ligų. 

Lėtinio vėmimo metu katės nepriauga svorio, būna ramesnė, liečiant jaučiasi pakilusi gyvūno temperatūra.

Ganėtinai dažnai kačių augintojai kreipiasi į veterinarijos gydytojus dėl to, kad jų katė vemia. Atsakymų į klausimą “kodėl katė vemia?” yra tikrai nemažai. Aptarkime visus juos šiame straipsnyje ir padėkime jūsų augintiniui bėdoje. 

Kodėl katė vemia?

Štai kelios priežastys kodėl katinai vemia:

1. Netinkamas arba sugedęs pašaras
2. Kačių kailio sąvėlos
3. Apsinuodijimas toksiškomis medžiagomis, augalais
4. Svetimkūnis virškinamajame trakte
5. Bakterinės arba virusinės kilmės ligos. Virusinės ligos pavojingos neskiepytoms katėms.
6. Kirmėlės virškinamajame trakte
7. Inkstų, kepenų ir kitos vidaus ligos
8. Kasos uždegimas – pankreatitas
9. Stresas
10. “Užsupimas” kelionės metu

Katinai iš prigimties yra mėgėjai slėpti savo gyvenimą. Pomėgis slėpti gyvenimo būdą apima ir sveikatą. Todėl kiekvieną negalavimą ar keistą poelgį reikia priimti kaip gan svarbų simptomą.

Kačių vėmimas dėl kailio sąvėlų

Naminių kačių liežuvis tarsi mažos šukos kačių kailiui, tad prilipęs kailis būna nurytas. Skrandyje bei žarnyne plaukai sulimpa į gumuliukus ir tampa sąvėlomis. Kai sąvėlos būna gan didelės katinai gali vemti jomis. 

Tai ypač dažnai pasitaiko ilgo plauko katėms. Veterinarijos gydytojai rekomenduoja kasdien naudoti pasta, kuri padeda kačių sąvėloms nelipti į didelius gumulus ir lengvau pasišalinti žarnynu tuštinantis. Kačių sąvėlos gali dirginti skrandžio sienelę ir sukelti lėtinį kačių vėmimą. 

Katinas vemia baltomis putomis

Jeigu katinas vemia baltomis putomis, tai reiškia, kad katės skrandis tuščias ir daugiau nėra kuo vemti. Jei toks vėmimas nutinka kartą per mėnesį ar sezoną nerimauti nereikia, tačiau jei tai kartojasi dažniau vertėtų parodyti savo vemenčią katę veterinarijos gydytojui. Katės baltomis putomis vemia padidėjus rūgštingumui, esant skrandžio uždegimui, kailiui dirginant skrandžio sienelę, esant svetimkūniui skrandyje ar žarnyne, diabeto, alergijų ar netinkamo maisto atvejais.

Jei katinas po vėmimo baltomis putomis jaučiasi ir elgiasi įprastai, valgo pašarą bei geria vandenį, galite reaguoti ramiai. Tačiau jei katės elgesys pasikeičia reikia pasirodyti jūsų augintinį prižiūrinčiam veterinarijos gydytojui – gastroenterologui.

Jei augintinio vėmimą lydi kiti papildomi simptomai kaip vangumas, katės viduriavimas, atsisakymas ėsti ar gerti– kuo skubiau kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Katinas vemia geltonai ar geltonu skysčiu

Geltonas skystis – tai skrandžio ir tulžies rūgšties mišinys, kuris skrandyje padeda virškinti pašarą. Dažnu atveju katinas geltonu skysčiu vemia dėl kepenų ligų, gastrito, prasto virškinimo arba vidurių užkietėjimo. 

Kadangi katino vėmimas tulžimi signalizuoja jau rimtesnes ligas, reikia atidžiau stebėti katės gyvenimo ritmą bei elgesį. 

Pastebėjus, net ir minimalų pakitimą katės elgsenoje, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų galima kuo greičiau nustatyti priežastis bei paskirti tinkamą gydymą jei katės vėmimą geltonai sukėlė vidaus organų ligos.

Katinas vemia vandeniu

Katės vandeniu vemia dėl to, kad per daug jo prilaka. Taip gali būti, jeigu būna ilgą laiką be vandens, suėda ką nors sūraus (nuo stalo), serga diabetu arba inkstų ligomis. Jeigu gausus lakimas ir katino vėmimas vandeniu kartojasi, reikėtų pasirodyti veterinarijos gydytojui, kad atmesti visas galimas lėtines ar ūmines ligas.

Katinas vemia krauju

Neskaitykite toliau, o kuo skubiau važiuokite pas veterinarijos gydytoją. Katės vėmimas krauju – tai signalas, kad jūsų katė labai serga. Krauju katinas vemia dėl ūmaus apsinuodijimo, skrandžio, žarnyno, kepenų, inkstų ligų. 

Jeigu katinui vemiant krauju, kraujo spalva ryški, didelė tikimybė, kad tai sužalojimas ar liga burnoje, stemplėje, jeigu kraujas tarsi sukrešėjęs, sukritęs į gabalėlius – tai signalizuoja skrandžio problemas, kurios gali būti antrinis simptomams kitoms vidaus ligoms. Nieko nedelsdami keliaukite pas veterinarijos gydytoją kartu su savo kate.

Katinas vemia nevirškintu maistu

Jei katinas vemia nesuvirškintu maistu, tai rodo, kad pašaras niekada ir nebuvo suvirškintas skrandyje ir toliau iš jo jis nekeliauja į žarnyną. Katino vėmimas pašaru gali būti svetimkūnio žarnyne, alergijų ar maisto netoleravimo simptomas. Jeigu jūsų augintinis neėdė daugiau nei 24h, bet toliau vemia nevirškintu maistu reikia pasirodyti veterinarijos gydytojui tolimesniems tyrimams ir gydymo parinkimui.

Katė vemia kirminais

Kada paskutinį kartą davėte savo katei ar katinui vaistų nuo kirminų? Antiparazitiniai preparatai nuo kirminų katėms ir katinams, kurie eina į lauką turėtų būti duodami kartą į sezoną, neišeinančioms į lauką – kartą per 6 mėnesius. 

Kirminai kačių organizme slopina imuniteta, trikdo maistinių medžiagų pasisavinimą ir gali sukelti apsinuodijimą. Jeigu jūsų katė jau vemia kirminais, nukirminti ją patartume veterinarijos klinikoje, kad būtų kuo tikslesnė doze ir sudavimas.

Katinui vemiant kirminais reikia suprasti, kad kirminų invazija katės organizme yra didelė ir, kad sudavus vaistų nuo kirminų gali kilti papildomų simptomų, kurių gydymui reikia veterinarijos gydytojo priežiūros.

Kaip padėti vemiančiai katei?

Eksperimentuoti su žmonėms skirtais vaistais veterinarijos gydytojai nerekomenduoja. Jeigu jūsų katė vemia, bet jaučiasi gerai, siūlome pradžioje jai tiesiog neduoti ėsti pirmas 12h, vėliau pašarą pasiūlyti mažais kiekiais ir dažniau, neleisti persiėsti, sausą pašarą geriau sudrėkinti vandeniu. 

Svarbiausia vemiančiai katei duoti kuo geriau švaraus vandens. Jei katė pati sunkiai ir retai geria pagirdyti ją galite iš šaukštelio ar švirkštu be adatos kas 20-30 min.

Jei jūsų katė vemia ilgiau nei kelias valandas, tapo vangi, atsisako pašaro bei vandens, nieko nelaukę keliaukite į veterinarijos kliniką. Čia kiekviena akimirka yra labai svarbi. Begemoto veterinarijos gydytojai visada pasiruošę skubiai reaguoti į negaluojančius katinus, atlikti visus reikiamus tyrimus ir paskirti tinkamiausią gydymą.

Kaip apsaugoti katę nuo vėmimo?

Begemoto veterinarijos gydytojai mylintiems kačių šeimininkams rekomenduoja katę nukirminti bent kartą per pusę metų, kasmet skiepyti katę nuo virusinių ligų, naudoti papildus nuo kailio sąvėlų ir šerti kokybišku pašaru. 

Profesionali ir kasmetinė augintinio apžiūra pas veterinarijos gydytoją užtikrina kokybišką ir ilgą jūsų katės gyvenimą.