Author: Robertas

Šunų akių ligos gali kilti dėl įvairių priežasčių ir pasireikšti skirtingais simptomais, kaip ašarojimas, paraudusios šuns akys ar matomi akių pažeidimai.

Dažniausiai šunų akių ligas sukelia uždegimai, alergijos ar infekcijos.  Padidėjęs akių ašarojimas šunims – tai dažniausiai pastebimas akių ligų simptomas. 

Tinkamai diagnozuoti ir gydyti šunų akių ligas padeda šunų akių gydytojai veterinarai – oftalmologai, kurie gali skirti specialius lašus, atlikti operacijas ar pasiūlyti prevencines priemones.

Virusinės kilmės šunų akių ligos

Šunų akių ligos yra sukeliamos kelių virusų, kurie dažnai pažeidžia ne tik akis, bet ir visą organizmą. Štai keletas virusų, kurie yra susiję su šunų akių ligomis:

1. Šunų adenovirusas (CAV-1) – sukelia infekcinį hepatitą, bet taip pat gali paveikti akis, sukeldamas rainelės uždegimą (uveitą) ir vadinamąją “mėlyną akį” (corneal edema). Tai sukelia akių drumstį ir skysčių kaupimąsi ragenoje.
2. Šunų maras (CDV) – šunų maro virusas gali pažeisti įvairius audinius, įskaitant akių rageną, tinklainę ir junginę. Šunims su šiuo virusu dažnai atsiranda akių paraudimas, išskyros ir net regos sutrikimai. Virusas gali sukelti antrinį akių uždegimą ar net retinitą, tinklainės uždegimą.
3. Herpes virusas (CHV-1) – šis virusas dažniau pasireiškia jauniems šuniukams ir sukelia akių gleivinės ir ragenos uždegimą, kuris gali sukelti akies opas, randus ir regos praradimą.
4. Parvovirusas – nors dažniau siejamas su virškinimo trakto problemomis, kai kuriais atvejais parvovirusas gali komplikuotis ir paveikti akis, ypač kai susilpnėja imuninė sistema.
5. Šunų gripo virusas (CIV) – dažniausiai pasireiškia kaip kvėpavimo takų infekcija, tačiau kartais jis gali sukelti konjunktyvitą (junginės uždegimą), sukeldamas paraudimą ir akių išskyras.

Apsauga nuo šių virusų apima reguliarias šunų vakcinacijas, kurios padeda sumažinti šunų užsikrėtimo riziką ir užkerta kelią akių ligų vystymuisi

Bakterinės kilmės šunų akių ligos

1. Bakterinis konjunktyvitas – viena iš dažniausių akių ligų, sukeltų bakterijų. Dažniausiai ją sukelia bakterijos, tokios kaip Staphylococcus, Streptococcus arba Escherichia coli. Bakterinis konjunktyvitas pasireiškia paraudimu, pūlingomis išskyromis ir akių niežėjimu.
2. Bakterinis keratitas – tai ragenos uždegimas, kuris dažnai atsiranda dėl bakterinės infekcijos po akies sužalojimo ar ragenos pažeidimo. Dažniausiai nustatomos bakterijos – Pseudomonas aeruginosa ir Staphylococcus rūšys. Bakterinis keratitas sukelia ragenos drumstį, ašarojimą, jautrumą šviesai ir stiprų skausmą.
3. Blefaritas – akių vokų uždegimas, kurį gali sukelti bakterijos, tokios kaip Staphylococcus arba Streptococcus. Šis uždegimas gali sukelti akių vokų paraudimą, paburkimą, niežėjimą ir pūlingas išskyras. Blefaritas dažnai yra lėtinis ir reikalauja ilgalaikio gydymo.
4. Dakriocistitas – ašarų maišelio uždegimas, kuris gali atsirasti, jei ašarų latakai užsikemša ir susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Šios būklės simptomai – ašarojimas, paraudimas aplink akis ir pūlingos išskyros. Dažniausi sukėlėjai – Staphylococcus ir Streptococcus bakterijos.
5. Uveitas – nors dažniausiai jį sukelia imuninės sistemos sutrikimai ar traumos, uveitas taip pat gali atsirasti dėl bakterinių infekcijų, kurios pasiekia akis iš kitų kūno vietų, pavyzdžiui, per kraujotaką. Šis uždegimas gali sukelti akies paraudimą, ašarojimą, skausmą ir net regėjimo praradimą.

Veterinarijos gydytojai oftalmologai bakterines šunų akių ligas diagnozuoja atlikdami akių tyrimus ir dažnai paima mėginius, kad nustatytų infekciją sukėlusias bakterijas.

Gydymui dažniausiai skiriami antibiotikų savo sudėtyje turintys akių lašai ar tepalai, o sunkesniais atvejais gali būti skiriami ir geriamieji – sisteminiai antibiotikai.

Šuns akių ligų diagnostika

1. Šimerio testas. Tai testas, kuris veterinarijos gydytojams apžiūros metu padeda diagnozuoti per didelį šuns akių ašarojimą. Begemoto veterinarijos klinikoje specialistai gali išmatuoti susidariusių ašarų kiekį naudojant šį testą. Šimerio testas atliekamas vienai minutei į apatinį voką įdėjus speciali, sugraduota,nedidelė, ašaras sugerianti juostelė.
2. Fluoresceino testas. Šis testas Begemoto veterinarijos klinikoje atliekamas, kai vet. gydytojui – oftalmologui kila įtarimas dėl akies sužalojimo. Fluoresceino testo metu akies ragena nudažoma fluoresceinu ir pro specialią led lempą stebimas pakitęs ragenos vientisumas. 
3. Akies tonometrija. Tai neskausminga procedūra, kurios metu matuojamas akies spaudimas. Begemoto veterinarijos gydytojai apžiūros metu gali pamatuoti akies spaudimą ir įsitikinti ar jūsų šuns akys ašaroja dėl besivystančios glaukomos.
4. Bakteriologiniai ir virusologiniai tyrimai. Veterinarijos gydytojui apžiūros metu kilus įtarimui dėl bakterinės ar virusinės kilmės šuns akių ligų gali būti atliekami specialūs greitieji testai iš kraujo arba siunčiami mėginiai nuo akies ragenos, akies vokų ar pačių išskyrų mėginiai į užsienio partnerių laboratorijas dėl tiksliausios diagnozės ir gydymo plano sudarymo. 

Kiekvieno augintinio šeimininkas turėtų kreiptis į veterinarą, jei kartu su ašaromis pasireiškia ir žalsvos, gelsvos arba žalsvai gelsvos spalvos išskyros, šuo prisimerkia. Tai gali rodyti akių sužalojimą, bakterinės bei virusinės kilmės šunų akių ligas.

Kaip gydomos šuns akių ligos?

Šuns akių ligos gali būti gydomos labai įvairiai, atsižvelgiant į pagrindinę priežastį. Šunų bakterinių ir virusinių akių ligų gydymas reikalauja tikslios diagnozės ir veterinarinės priežiūros, o gydymas – receptinių preparatų.

• Bakterinės infekcijos, tokios kaip konjunktyvitas ar ragenos opos, gydomos antibiotiniais akių lašais ar tepalais, dažnai su neomicinu ar chloramfenikoliu.
• Virusinės ligos, pavyzdžiui, adenoviruso sukeltas keratokonjunktyvitas, gydomos antivirusiniais lašais, tokiais kaip interferonas, bei dirbtinėmis ašaromis. Simptomams palengvinti gali būti naudojami akių valikliai ar fiziologinis tirpalas, o sudėtingesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos.
• Jei šunų akių ligos priežastis yra alergijos, pavyzdžiui, žiedadulkės, sudirginimas, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti antihistamininį preparatų naudojimą kartu su dirbtinių ašarų lašais akims praplauti. 

Gydymo sėkmė priklauso nuo greito reagavimo ir tinkamos priežiūros, todėl pastebėjus akių paraudimą, patinimą ar išskyras, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą.

Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip regėjimo praradimas, ir užtikrina greitą augintinio pasveikimą.

Kai kuriais akių ašarojimo atvejais gydymo nereikia, jei pernelyg didelis ašarojimas atsirado dėl negilių akiduobių arba normalios tos veislės būklės.

Šiems šunims reguliariai valyti ašarų takus specialiais veterinariniais valikliais ar specialiomis veterinarinės, švelniomis servetėlėmis. Tokia šunų ašarojančių akių priežiūra, gali padėti išvengti nešvarumų kaupimosi ir antrinių bakterinių infekcijų. 

Kada dėl šunų akių ligos ar ašarojančių šuns akių reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Dažniausi akių ligų simptomai, kuriuos pastebėjus reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją – oftalmologą: 

• Pastebėjote itin didelį, perteklinį ašarų kiekį. Šuns akių ašarojimą gali sukelti sutrikęs pasigaminusių ašarų nutekėjimas arba per didelė ašarų gamyba.
• Paraudoni, parudavo ar pakito kailio spalva po akimis. Dažniausiai šunų šeimininkai gali pastebėti, kad dėl drėgmės kailis aplink akis pasidaro raudonai rudos spalvos, tai ypač pastebima šunims su baltu kaili.. Kailio spalvos pakitimas aplink akis atsiranda dėl ašarų pigmento, vadinamo porfirinu.
• Šuo prisimerkęs, šuo sunkiai gali atmerkti vieną ar abi akis.
• Žalsvos, gelsvos, baltos spalvos išskyros iš akių.
• Šuo trina letenomis akis, kasosi.
• Šuns akys tapo „stiklinės“.

Kur kreiptis dėl šunų akių ligų?

Begemoto veterinarijos klinikoje dirbantys savo srities specialistai, inovatyvi bei moderni įranga leidžia kaip įmanoma greičiau nustatyti šuns akių ligų priežastis, o šunų akių gydytojas – oftalmologas paskirti tinkamiausią gydymo metodą. 

Veterinarinės medicinos centras „Begemotas“ – vetklinika, įsikūrusi Vilniaus miesto centre, vieta, kurioje ne tik puoselėjama kiekvieno keturkojo paciento sveikata, bet ir nuoširdžiai rūpinamasi jo bei jį atlydėjusio šeimininko emocine būkle. Registruokitės jau dabar ir suteikite savo augintiniui aiškų žvilgsnį į rytojų!

Kačių kirmėlės (parazitiniai kirminai) yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų kačių tarpe. 

Dažniausiai nustatomos kačių žarnyno kirmėlės, tačiau parazitai gali įsikurti ir kituose organuose, pavyzdžiui, plaučiuose ir širdyje, sukeldami rimtų sveikatos sutrikimų. 

Todėl labai svarbu žinoti apie galimus kačių kirmelių sukeliamus simptomus, profilaktikos priemones ir nukirminimo būdus.

Dažniausiai veterinarijoje nustatomos kačių kirmėlės

Kačių kirminai gali būti įvairių rūšių, tačiau labiausiai paplitę yra apvaliosios ir kapinuočiai (plokščiosios kirmelės), kurios dažniausiai randamos katės žarnyne. Plaučių ir širdies kirmėlės yra retesnės, tačiau ne mažiau pavojingos.

1. Apvaliosios kirmėlės (Toxocara cati, Toxascaris leonina). Apvalieji kačių kirminai yra viena dažniausiai nustatomų žarnyno parazitų rūšių. Jos sukelia įvairius virškinimo sutrikimus, prastą apetitą ir svorio netekimą. Kates dažnai užsikrečia per užkrėstą maistą ar kontaktuojant su kitos sergančios katės išmatomis užkrėsta dirva.
2. Kaspinuočiai – plokščiosios kirmėlės (Dipylidium caninum, Taenia spp.). Šio tipo kačių kirmėlės į organizmą dažniausiai patenka per blusas, kuriomis gali užsikrėsti laukinės arba lauke vaikštančios katės. Užsikrėtusios plokščiosiomis kirmėlėmis katės gali jausti diskomfortą pilve, svorio netekimą, nuovargį, o išmatose gali būti matomi mažyčiai baltos spalvos kirmėlių segmentai.
3. Plaučių kirmėlės (Aelurostrongylus abstrusus). Šie kačių kirminai įsikuria katės plaučiuose ir gali sukelti kvėpavimo sutrikimus. Plaučių kirmėlių sukelta infekcija pasireiškia sunkiu kvepavimu, kosuliu, dusuliu, svorio netekimu, o sunkesniais atvejais gali sukelti rimtų plaučių ligų. Dažniausiai plaučių kirmėlės plinta per užkrėstus mažus graužikus ar paukščius, o katė užsikrečia juos medžiodama.
4. Širdies kirmėlės (Dirofilaria immitis): Šios kačių kirmėlės sukelia pavojingą būklę, vadinamą dirofilarioze. Užsikrėtusios kirmėlėmis katės gali patirti dusulį, apatiškumą, kosulį, svorio netekimą, o labai progresavus infekcijai, tai gali būti mirtina. Širdies kirmėlės perduodamos per uodus, todėl šis pavojus kyla šiltesniais metų laikais.

Simptomai, rodantys kačių kirminų buvimą organizme

Kirminų infekcijos gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, kurioje kūno vietoje parazitai apsigyveno. Štai keli pagrindiniai simptomai, kurie gali rodyti kačių kirmeles:

• Svorio netekimas
• Prastas apetitas arba jo pokyčiai
• Pilvo pūtimas ar diskomfortas
• Vėmimas arba viduriavimas
• Išmatose ar aplink išangę pastebimi kirmėlių segmentai
• Kosulys arba dusulys (ypač esant plaučių arba širdies kirmėlėms)
• Nuovargis ir apatiškumas

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, nes ilgai negydoma infekcija gali itin stipriai pakenkti katės sveikatai.

Kada reikia nukirminti kates?

Nukirminimas yra esminė profilaktinė priemonė, kuri padeda apsaugoti katę nuo įvairių parazitų. 

Specialistai rekomenduoja nukirminti kates bent kartą per 3–6 mėnesius, priklausomai nuo jų gyvenimo būdo. 

Katės, kurios daug laiko leidžia lauke, turi didesnę riziką užsikrėsti kirmėlėmis, todėl jos turėtų būti nukirminamos dažniau.

Katinukus reikėtų pirmą kartą nukirminti maždaug po 6 savaičių nuo gimimo, nes jauni gyvūnai yra itin jautrūs kirmėlių infekcijoms, kurios gali greitai paveikti jų sveikatą.

Kačių kirminų profilaktika būtina 10-14 dienų prieš atliekant kasmetinė vakcinaciją. 

Kačių nukirminimo būdai: tabletės ir lašai

Veterinarijos klinikos siūlo kelis efektyvius nukirminimo būdus, priklausomai nuo šeimininko ir katės pageidavimų.

1. Tabletės. Tabletės yra vienas iš dažniausiai naudojamų būdų prieš kovą su kirminais. Jos yra efektyvios ir paprastai veikia įvairių rūšių kirmėles, tačiau jų įdavimas kai kurioms katėms gali būti iššūkis. Norint užtikrinti sėkmingą nukirminimą, reikėtų laikytis veterinaro nurodymų dėl dozavimo, priklausomai nuo katės amžiaus ir svorio.
2. Lašai ant odos. Tai yra itin patogus nukirminimo būdas, kai vaistas yra lašinamas tiesiai ant katės odos, dažniausiai tarp menčių. Lašai yra efektyvūs ir patogūs naudoti, nes katė dažnai net nepastebi vaisto aplikacijos. Ši priemonė ypač naudinga, jei katė negali nuryti tablečių arba jei reikia apsaugos nuo kelių rūšių parazitų, įskaitant išorinius, tokius kaip blusos.

Kaip užtikrinti efektyvų nukirminimą?

Norint pasiekti geriausių rezultatų ir išvengti pakartotinės infekcijos, rekomenduojama:

• Nuolat stebėti katės sveikatos būklę
• Valyti ir dezinfekuoti katės gyvenamąją aplinką
• Rūpintis reguliaria profilaktika, ypač jei katė turi kontaktų su kitais gyvūnais arba dažnai būna lauke

Apsilankymas veterinarijos klinikoje – būtinas žingsnis

Kačių kirmelės nėra malonus dalykas, jei pastebite bet kurį iš aukščiau išvardytų simptomų arba jei reikia patarimo dėl reguliarios profilaktikos, rekomenduojama apsilankyti Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje. 

Čia kvalifikuoti specialistai suteiks profesionalią pagalbą ir parinks tinkamiausią nukirminimo būdą, atsižvelgdami į individualius jūsų katės poreikius. 

Profilaktiniai veiksmai ir laiku atliekami nukirminimo procesai padeda išlaikyti katės sveikatą ir apsaugo nuo rimtų komplikacijų, todėl verta pasirūpinti savo augintiniu reguliariai.

Pieno liaukų navikai yra dažnas sveikatos sutrikimas šunų patelėms, ypač toms, kurios nebuvo sterilizuotos arba sterilizuotos vėliasniame amžiuje. 

Šie šunų navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, o jų gydymas priklauso nuo daugybės faktorių – pradedant nuo naviko tipo iki jo išplitimo. 

Supratimas apie pieno liaukų navikus, jų atsiradimo priežastis, simptomus ir gydymo galimybes yra itin svarbus kiekvienam šuns savininkui, siekiančiam ilgalaikės savo augintinio sveikatos.

Šunų pieno liaukų navikų atsiradimo priežastys

Pagrindinis pieno liaukų navikų atsiradimo rizikos veiksnys yra šuns patelės hormoninis statusas. Kalytės, kurios nebuvo sterilizuotos arba sterilizuotos būdamos vyresnio amžiaus, turi daug didesnę riziką išsivystyti pieno liaukų navikams. 

Hormonai, ypač estrogenas ir progesteronas, skatina pieno liaukų audinių augimą, todėl nesterilizuotos patelės patiria didesnį pieno liaukų vėžio pavojų.

Tam tikros veislės taip pat yra labiau linkusios į šią ligą. Tyrimai rodo, kad žaisliniai ir miniatiūriniai pudeliai, kokerspanieliai ir vokiečių aviganiai yra labiau linkę į pieno liaukų navikus. Šunų amžius taip pat yra svarbus veiksnys – vyresnės nei 7 metų šunys dažniau patiria šios ligos išsivystymo riziką.

Šunų pieno liaukų navikų tipai

Kalyčių pieno liaukų navikai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: gerybinius ir piktybinius navikus. 

• Gerybiniai navikai (adenomos) dažniausiai auga lėčiau, yra mažiau pavojingi ir neturi tendencijos plisti į kitus organus. Tačiau net ir gerybiniai navikai gali tapti pavojingi, jei jie auga per dideli arba spaudžia aplinkinius audinius.
• Piktybiniai navikai, tokie kaip adenokarcinomos ir karcinomos, kelia daug didesnį pavojų. Jie gali greitai plisti (metastazuoti) į kitus audinius, ypač į limfmazgius, plaučius ir kepenis. Piktybiniai navikai dažnai reikalauja agresyvesnio gydymo ir turi prastesnę prognozę, jei jie diagnozuojami vėlai.

Viena iš agresyviausių navikų formų yra uždegiminė pieno liaukų karcinoma. Ši forma pasižymi itin greitu augimu, stipriu pieno liaukų uždegimu, skausmu ir paraudimu. 

Uždegiminė karcinoma dažnai paveikia kelias liaukas vienu metu ir turi itin prastą prognozę.

Pieno liaukų navikų simptomai

Ankstyvose stadijose pieno liaukų navikai gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Dažniausiai šeimininkai pastebi mažus, apvalius arba nelygius gumbelius po šuns oda, ypač pilvo apačioje, kur yra pieno liaukos. 

Navikai gali būti kieti arba minkšti, judrūs arba pritvirtinti prie pagrindinių audinių. Šunys, kuriems išsivystė daugiau nei vienas navikas, gali turėti navikus skirtingose liaukose arba net toje pačioje liaukoje.

Jeigu navikas yra piktybinis, jis gali greitai augti ir sukelti kitus simptomus, tokius kaip odos opėjimas arba kraujavimas iš paveiktų liaukų. 

Piktybiniai navikai taip pat gali sukelti svorio mažėjimą, prastą apetitą, vėmimą, viduriavim. Taip pat piktybiniai navikai gali sukelti šunų kvėpavimo sutrikimus ir dusulį, ypač jei vėžys metastazavo į plaučius.

Jei pastebite bet kokį gumbelį arba patinimą šuns pieno liaukose, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos specialistą, nes ankstyva diagnozė yra raktas į geresnę prognozę.

Navikų gydymo galimybės

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo naviko tipo (gerybinio ar piktybinio), dydžio, vietos ir plitimo laipsnio. Pieno liaukų navikų gydymas gali apimti chirurgiją, chemoterapiją, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) naudojimą bei retais atvejais – spindulinę terapiją.

• Chirurgija yra dažniausiai naudojamas ir efektyviausias būdas gydyti tiek gerybinius, tiek piktybinius pieno liaukų navikus. Jei navikas yra gerybinis, paprastai atliekamas mažesnis išpjovimas su siauresnėmis chirurginėmis ribomis. Jei navikas piktybinis, rekomenduojama atlikti platesnę chirurginę išpjovimą, kad būtų pašalinti ne tik navikai, bet ir šalia esantys audiniai, siekiant sumažinti naviko atsinaujinimo ir metastazių riziką. 
• Sterilizacija operacijos metu pašalinimo taip pat gali padėti pailginti šuns gyvenimo trukmę ir sumažinti pieno liaukų vėžio riziką ateityje.
• Chemoterapija dažniausiai skiriama tais atvejais, kai navikai yra piktybiniai ir turi didelę metastazių riziką. Šio tipo gydymas yra skirtas naikinti vėžio ląsteles, kurios gali būti išplitusios į kitus organus. Chemoterapija gali būti naudojama kartu su chirurgija, siekiant sumažinti atkryčio riziką.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, meloksikamas ar karprofenas, gali būti naudojami siekiant slopinti uždegimą ir skausmą, susijusius su pieno liaukų karcinoma. Tyrimai rodo, kad NVNU taip pat gali padėti slopinti navikų augimą šunims, sergantiems tam tikromis vėžio formomis.

Kur kreiptis dėl šunų pieno liaukų vėžio?

Pieno liaukų navikai gali būti pavojingi, ypač jei jie nėra diagnozuojami ir gydomi laiku. Šunų šeimininkams labai svarbu reguliariai tikrinti savo augintinių sveikatą, atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius ir nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistus, jei pastebi įtartinus simptomus.

Jeigu pastebėjote bet kokius pieno liaukų navikų požymius, mes raginame nedelsti ir kreiptis į patyrusius veterinarijos specialistus. 

Veterinarijos klinikoje dirba onkologė Gabrielė, kuri specializuojasi šunų vėžinių susirgimų diagnostikoje ir gydyme, bei minkštųjų audinių chirurgas Edmundas, galintis atlikti sudėtingas chirurgines intervencijas. 

Registruokitės vet klinikos konsultacijai ir aptarkite jūsų augintinio sveikatos būklę bei galimus gydymo būdus. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali išgelbėti jūsų augintinio gyvybę!

Kačių pieno liaukų vėžys (navikai) yra viena iš dažniausių kačių patelių vėžinių susirgimų, o jų atsiradimas gali turėti rimtų pasekmių gyvūno sveikatai. 

Nors pieno liaukų navikai gali būti tiek gerybiniai, tiek piktybiniai, dauguma jų yra piktybiniai ir reikalauja greito bei kruopštaus gydymo. 

Supratimas apie šios ligos priežastis, simptomus, galimus gydymo būdus ir profilaktikos svarbą gali padėti šeimininkams užtikrinti savo augintinio gerovę.

Pieno liaukų navikų tipai

Kačių pieno liaukų navikai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: gerybinius ir piktybinius navikus. Deja, daugiau nei 85 % kačių pieno liaukų navikų yra piktybiniai, todėl jie dažnai greitai progresuoja ir gali plisti į kitus organus.

• Gerybiniai navikai, tokie kaip adenomos, yra reti ir dažniausiai nėra pavojingi gyvūno sveikatai. Jie paprastai auga lėtai ir nesidaugina į kitus audinius. Tačiau net ir gerybiniai navikai gali tapti problema, jei jie auga pernelyg dideli arba spaudžia aplinkinius organus.
• Piktybiniai navikai, tokie kaip adenokarcinomos ir karcinomos, yra labiausiai paplitę ir reikalauja agresyvaus gydymo. Šie navikai turi didelę metastazių riziką – jie gali plisti į artimiausius limfmazgius, plaučius, kepenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Piktybiniai navikai dažnai būna agresyvūs, todėl ankstyva diagnozė yra ypač svarbi ilgalaikėms išgyvenimo galimybėms pagerinti.

Kačių pieno liaukų navikų atsiradimo priežastys

Kaip ir šunims, pagrindinis rizikos veiksnys, dėl kurio katės gali išsivystyti pieno liaukų navikai, yra jų hormoninis statusas. Nesterilizuotos katės arba tos, kurios sterilizuotos vėlai (po kelių rujų), turi didesnę riziką susirgti šia liga.

Katės hormonai, ypač estrogenas ir progesteronas, vaidina svarbų vaidmenį pieno liaukų vystymesi ir augime, o jų perteklius gali skatinti nenormalų pieno liaukų audinių augimą, kuris vėliau gali tapti piktybinis.

Sterilizacija ankstyvame amžiuje yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti pieno liaukų navikų išsivystymo riziką.

Tyrimai rodo, kad atlikus katės sterilizaciją prieš pirmąją rują, ji turi žymiai mažesnę riziką susirgti pieno liaukų vėžiu nei tos, kurios sterilizuojamos vėliau.

Be hormoninių veiksnių, amžius taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Vyresnės katės (dažniausiai vyresnės nei 10 metų) dažniau susiduria su pieno liaukų navikais.

Be to, tam tikros kačių veislės, tokios kaip Siamo katės, turi didesnę polinkį susirgti šia liga, nors ji gali pasireikšti bet kurios veislės katėms.

Kačių pieno liaukų navikų simptomai

Ankstyvoje stadijoje pieno liaukų navikai gali nesukelti akivaizdžių simptomų, todėl jų nustatymas gali būti sunkus. Dažniausiai katės šeimininkai pastebi nedidelius, tvirtus gumbelius arba patinimus pilvo apačioje, kur yra pieno liaukos. Navikai gali būti skirtingo dydžio – nuo mažų žirnio dydžio gumbelių iki didesnių, sunkiai judančių masių.

Kačių navikai dažnai būna skausmingi, o vėlesnėse stadijose jie gali sukelti opų susidarymą, kraujavimą ir uždegimą. Katės gali pradėti laižyti paveiktą vietą dėl skausmo ir diskomforto, o tai gali sukelti papildomą odos pažeidimą.

Jei navikas yra piktybinis ir metastazuoja, katės gali pradėti rodyti sisteminius simptomus, tokius kaip svorio netekimas, apetito sumažėjimas, silpnumas arba pilvo patinimas. Jei pieno liaukų vėžys metastazuoja į plaučius katė pradeda sunkiai kvėpuoti.

Dėl šių simptomų labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, siekiant užtikrinti ankstyvą diagnozę ir pradėti tinkamą gydymą.

Kačių pieno liaukų navikų gydymo galimybės

Kačių pieno liaukų navikų gydymas labai priklauso nuo naviko dydžio, vietos, gerybiškumo ar piktybiškumo bei ligos išplitimo. Dauguma navikų reikalauja chirurginio gydymo, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti papildomo gydymo, pvz., chemoterapijos ar spindulinės terapijos.

• Chirurgija yra pagrindinis kačių pieno liaukų navikų gydymo metodas. Jei navikas yra gerybinis, galima atlikti mažesnį išpjovimą su siauresnėmis chirurginėmis ribomis. Tačiau, jei navikas yra piktybinis, rekomenduojama atlikti plačią pieno liaukų grandinės pašalinimą (masektomiją), siekiant sumažinti naviko recidyvo ir metastazių riziką. Kai kuriais atvejais, ypač jei navikas išplitęs į kelias liaukas, gali prireikti pašalinti visą pieno liaukų grandinę vienoje kūno pusėje. Tai didesnė operacija, tačiau ji gali padėti užkirsti kelią naviko plitimui ir pailginti katės gyvenimo trukmę.
• Chemoterapija dažnai naudojama kaip papildomas gydymo metodas piktybiniams navikams. Ji gali būti naudojama po operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles ir sumažinti naviko atsinaujinimo riziką, arba tais atvejais, kai chirurgija neįmanoma dėl per didelio naviko išplitimo. Chemoterapijos tikslas yra slopinti vėžio plitimą ir palengvinti simptomus, nors tai ne visada gali užtikrinti visišką pasveikimą.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., meloksikamas arba piroksikamas, gali būti naudojami siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą, susijusius su pieno liaukų navikais. Be to, tam tikri NVNU taip pat gali padėti slopinti navikų augimą, ypač tais atvejais, kai kalbama apie piktybinius vėžinius susirgimus.

Ankstyva diagnozė ir gydymo svarba

Jeigu pastebėjote bet kokius pieno liaukų navikų požymius savo katei, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos specialistus. Ankstyva diagnozė ir greitas gydymas gali padėti išgelbėti jūsų augintinio gyvybę ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Veterinarijos klinikoje Vilniuje Begemotas dirba onkologė Gabrielė, kuri specializuojasi kačių ir kitų gyvūnų vėžinių ligų diagnostikoje bei gydyme.

Minkštųjų audinių chirurgas Edmundas gali pasiūlyti profesionalią chirurginę intervenciją, reikalingą jūsų augintiniui. Kartu šie specialistai gali suteikti jums išsamias konsultacijas ir sudaryti individualų gydymo planą jūsų katei.

Nepalikite savo augintinio sveikatos atsitiktinumui – kuo anksčiau pastebėsite problemą ir kreipsitės į specialistus, tuo didesnė tikimybė išgydyti ir užtikrinti ilgesnį bei sveikesnį jūsų katės gyvenimą. Registruokitės konsultacijai jau šiandien ir pasirūpinkite savo augintinio gerove!

Kačių akmenligė (urolitiazė) yra gana dažna šlapimo sistemos liga, kai kačių šlapimo pūslėje ar šlapimo takuose susidaro akmenys (urolitai). 

Jie gali sukelti skausmą, sunkumą šlapintis bei pavojingas komplikacijas, tokias kaip šlapimo takų užsikimšimas, ypač patinams. Šiame straipsnyje aptarsime viską apie kačių akmenligę, nuo mitybos iki vaistų. 

Kačių akmenligės tipai

Kačių šlapimo takuose dažniausiai susidaro kelių tipų urolitai:

1. Struvitiniai akmenys. Tai dažniausiai pasitaikantys akmenys, sudaryti iš magnio amonio fosfato. Jie dažniausiai formuojasi šarminėje šlapimo terpėje.
2. Kalcio oksalatiniai akmenys. Šie akmenys dažniausiai formuojasi rūgštingoje šlapimo terpėje.
3. Uratiniai akmenys. Rečiau pasitaikantys akmenys, kurie gali susidaryti dėl kepenų ligų arba dėl genetinės polinkio kai kuriose veislėse.
4. Cistininiai ir ksantiniai akmenys. Labai reti, susiję su medžiagų apykaitos sutrikimais.

Kačių akmenligės simptomai

Kačių šlapimo takų akmenligė gali sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo akmenų dydžio, vietos ir ar jie užkemša šlapimo takus:

1. Skausmingas ir dažnas šlapinimasis. Katė gali dažnai eiti į kraiko dėžutę, tačiau išskirti tik mažus šlapimo kiekius.
2. Šlapimo nelaikymas. Katė gali pradėti šlapintis netinkamose vietose.
3. Katė šlapinasi krauju (hematurija). Šlapimas gali būti rausvas arba tamsus.
4. Sunkumas šlapintis. Jei akmenys užkemša šlapimo takus, katė gali pradėti stengtis šlapintis, bet to negali padaryti. Tai yra skubi medicininė situacija.
5. Letargija ir apetito praradimas. Katė gali jaustis blogai, mažai valgyti ar netgi vemti.

Jei pastebite, kad jūsų katė turi bent vieną iš šių simptomų, svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos kliniką.

Kokios yra kačių akmenligės priežastys?

Kačių šlapimo takų akmenligės priežastys gali būti įvairios:

• Mityba. Netinkama arba nesubalansuota katės mityba (per daug magnio, kalcio, fosfatų ir kitų mineralų) gali skatinti urolitų formavimąsi.
• Mažas vandens vartojimas. Kai katės geria per mažai vandens, šlapimas tampa koncentruotas, o tai skatina kristalų ir urolitų susidarymą.
• Šlapimo pH disbalansas. Per didelis šlapimo rūgštingumas arba šarmingumas prisideda prie skirtingų akmenų rūšių susidarymo. Šlapimo pH gali pakisti dėl nesubalansuotos mitybos, infekcijų ir kt.
• Šlapimo takų infekcijos. Bakterijos gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą (cistitą), kuris gali lemti urolitų formavimąsi.
• Genetika. Kai kurios kačių veislės, pvz., persų ar britų trumpaplaukės, yra linkusios į šią ligą.
• Nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas. Taip pat gali būti prisidedantys veiksniai.

Vilniuje galite apsilankyti veterinarijos klinikoje “Begemotas”, kur patyrę specialistai pasirūpins jūsų augintinio sveikata. Laiku suteiktas gydymas padės išvengti pavojingų komplikacijų ir užtikrins jūsų katės gerovę

Kokios yra kačių akmenligės gydymo galimybės?

Gydymas priklauso nuo akmenų tipo, dydžio ir kačių sveikatos būklės:

1. Medikamentinis gydymas. Kai kurie akmenų tipai, pavyzdžiui, struvitiniai, gali būti ištirpinami specialiais vaistais ir dietomis, reguliuojančiomis šlapimo pH. Vaistai gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą (pvz., nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai).

2. Kateterizacija. Jei šlapimo takai yra užsikimšę, veterinaras gali atlikti kateterizaciją, kad pašalintų šlapimo perteklių ir atstatytų šlapimo srovę.

3. Chirurgija. Kai akmenys yra per dideli arba medikamentinis gydymas nepadeda, gali prireikti chirurginės intervencijos (cistotomijos), kad būtų pašalinti akmenys.

4. Uretrostomija. Jei katė kenčia nuo pasikartojančių šlapimo takų užsikimšimų, gali prireikti atlikti uretrostomiją, kuri sukuria naują šlapimo takų angą.

Veterinarijos gydytojas kiekvienam atvejui parenka gydymo planą atsižvelgdamas į individualią katės būklę, ligos eigą ir akmenų tipą. 

Nustatęs problemos priežastis ir atlikęs reikalingus tyrimus, specialistas gali skirti medikamentinį gydymą, kateterizaciją ar net operaciją, jei akmenys yra dideli arba sukelia šlapimo takų užsikimšimą. 

Taip pat gydytojas rekomenduos specialią dietą, padedančią išvengti ligos pasikartojimo. Tokiu būdu gydymo planas yra pritaikomas kiekvienai katei individualiai, siekiant užtikrinti geriausius rezultatus ir gyvūno sveikimą.

Vaistai katinui nuo akmenligės

Katinui vaistai nuo akmenligės yra skiriami tik veterinarijos gydytojo, kuris įvertina gyvūno būklę ir pritaiko gydymą pagal individualią situaciją. 

Veterinaras, remdamasis tyrimų rezultatais ir nustatytais akmenų tipais, parenka tinkamus medikamentus – pavyzdžiui, vaistus, kurie gali padėti ištirpinti akmenis arba reguliuoti šlapimo pH. 

Kadangi netinkamas vaistų vartojimas gali pakenkti, tik veterinarijos specialistas gali saugiai ir efektyviai nustatyti tinkamą gydymo planą jūsų augintiniui

Gydant šlapimo takų akmenligę gali būti naudojami įvairūs vaistai:

• Antibiotikai. Jei yra bakterinė šlapimo takų infekcija.
• Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID). Skausmo mažinimui ir uždegimo slopinimui.
• Vaistai, skirti tirpinti akmenis. Pavyzdžiui, struvitinius akmenis galima ištirpinti, naudojant vaistus, keičiančius šlapimo pH (pvz., medikamentai, kuris rūgština šlapimą).
• Raumenis atpalaiduojantys vaistai. Kartais naudojami, siekiant sumažinti spazmus šlapimo pūslėje.

Maistas katei nuo akmenligės. Specialieji pašarai

Esant kačių šlapimo takų akmenligei, mityba vaidina itin svarbų vaidmenį tiek gydant ligą, tiek užkertant kelią jos atsinaujinimui. 

Kai kurie specialūs pašarai padeda kontroliuoti šlapimo pH, mineralų kiekį bei skatina didesnį vandens vartojimą.

• Maistas katei nuo struvitinės akmenligės 
  • Pašarai, kurie mažina šlapimo pH (rūgština šlapimą), pvz., Hill’s Prescription Diet c/d. Šie pašarai riboja magnio, fosfatų ir kitų mineralų kiekį, kurie skatina struvitų formavimąsi.
• Maistas katei nuo kalcio oksalatų sukeltos akmenligės 
  • Pašarai, kurie išlaiko šlapimą šiek tiek šarmingesnį ir padeda sumažinti kalcio oksalato kristalų susidarymą, pavyzdžiui, Hill’s Prescription Diet k/d. Šiuose pašaruose mažiau oksalatų, o taip pat ribojamas kalcio kiekis.
• Maistas katei nuo akmenligės turi didinti vandens kiekio suvartojimą
  • Drėgnieji konservai yra labai naudingi, nes padeda padidinti skysčių kiekį, todėl šlapimas tampa mažiau koncentruotas. Kai kurios kačių veislės linkusios mažai gerti, todėl tai yra esminė dietos dalis.

Kaip sumažinti akmenligės riziką? Prevencjos būdai

Norint sumažinti katės šlapimo takų akmenligės riziką, svarbu užtikrinti:

1. Tinkamą mitybą. Naudoti subalansuotą, mažai mineralų turintį maistą.
2. Didelį skysčių vartojimą. Katės turi gerti daug vandens, todėl reikia skatinti jas gerti, pavyzdžiui, naudojant vandens fontanėlius ar drėgną maistą.
3. Reguliarus veterinarijos gydytojo patikrinimas. Ypač jei katė turi polinkį į šlapimo takų problemas.

Kačių šlapimo takų akmenligė yra rimta būklė, kuri reikalauja tinkamos priežiūros ir gydymo, kad būtų išvengta komplikacijų.

Kada kreiptis į veterinarijos kliniką?

Kačių šlapimo takų akmenligė yra sudėtinga būklė, kurią galima tiksliai diagnozuoti ir tinkamai gydyti tik veterinarijos klinikoje. 

Veterinarijos gydytojas atliks būtinus tyrimus, tokius kaip šlapimo analizė, rentgenas ar ultragarsas, kad nustatytų akmenų tipą ir jų lokalizaciją. 

Gydymas taip pat priklauso nuo veterinarijos specialisto sprendimų – nuo vaistų skyrimo iki operacijos ar specialiųjų pašarų paskyrimo.

Jei pastebėjote savo katei šlapinimosi problemas, rekomenduojama nedelsti ir registruotis vizitui veterinarijos klinikoje “Begemotas”, kur specialistai suteiks visą reikalingą pagalbą jūsų augintiniui. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti jūsų katės sveikatą!

Kai mūsų mylimi šunys kenčia, norime jiems padėti kuo greičiau. Tačiau ne visos vaistinėlėje esančios priemonės yra saugios mūsų keturkojams draugams. Yra vaistų, kurie, nors mums atrodo nekenksmingi, gali tapti mirtini vaistai šuniui. 

Būtent dėl šios priežasties labai svarbu žinoti, ką duoti šuniui nuo skausmo, o kas gali sukelti rimtas komplikacijas ar net būti mirtini vaistai šuniui.

Ką svarbu žinoti apie augintinio skausmą?

Skausmas mūsų keturkojams draugams gali kilti dėl įvairių priežasčių – nuo smulkių sužeidimų iki sunkių ligų. Kai šuo kenčia, natūralu norėti jam padėti kuo greičiau. 

Tačiau, svarbu žinoti, kad ne visos priemonės, tinkamos žmonėms, yra saugios šunims – neatsargiai pasirinkti vaistai gali būti pavojingi gyvūno gyvybei. 

Pavyzdžiui, ibuprofenas ir paracetamolis, įprasti skausmo malšintojai žmonėms, gali tapti mirtinais vaistais šuniui, sukeldami rimtas sveikatos problemas. Svarbu žinoti, ką galima naudoti namuose ir kada būtina skubiai kreiptis į veterinarą.

Daugeliui atrodo, kad vaistas, kuris padeda žmonėms, turėtų tikti ir šunims, tačiau taip nėra. Tarp daugybės preparatų, kuriuos vartojame kasdien, galima rasti netgi mirtinų vaistų šuniui. 

Todėl būtina pasitarti su specialistais, kad apsaugotume savo augintinius nuo pavojingų klaidų ir kaip saugiai padėti šuniui namų sąlygomis bei kokių vaistų niekada nereikėtų duoti savo augintiniui.

Pirmieji žingsniai, pastebėjus šuns skausmą

Jei pastebite, kad jūsų šuo kenčia, pirmas žingsnis turėtų būti kontakto su veterinaru užmezgimas. Net jei atrodo, kad skausmas nėra stiprus, svarbu įvertinti situaciją profesionaliai. 

Veterinarijos klinika Vilniuje „Begemotas“ yra puiki vieta kreiptis dėl greitos ir kokybiškos konsultacijos, kur profesionalai gali nustatyti, kas sukelia skausmą ir kokių veiksmų reikėtų imtis.

Tačiau jei šuo kenčia naktį ar kitu metu, kai veterinaras yra nepasiekiamas, verta žinoti, kokios priemonės gali laikinai palengvinti jo būklę, kol sulauksite profesionalios pagalbos.

Ką duoti šuniui nuo skausmo namuose?

Viena iš saugių ir dažniausiai naudojamų skausmo malšinančių priemonių šunims yra šunims skirti nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID). Šie vaistai skirti specialiai šunims ir padeda sumažinti skausmą bei uždegimą. 

Tačiau būtina pabrėžti, kad žmonėms skirti NSAID vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas, gali būti itin pavojingi šunims.

Keletas pavyzdžių šunims skirtų vaistų ar jų veikliųjų medžiagų, kuriuos galima įsigyti veterinarijos klinikose ar pasitarus su veterinaru:

1. Carprofen – vienas iš populiariausių šunims skirtų priešuždegiminių vaistų, naudojamas artrito, sąnarių skausmų bei traumų gydymui.
2. Meloksikamas – taip pat dažnai skiriamas priešuždegiminis ir skausmą malšinantis vaistas, naudojamas šunų sąnarių ligoms ar traumoms gydyti.
3. Firokoksibas – vaistas, naudojamas skausmui malšinti, ypatingai artrito atvejais.
4. Gabapentinas – vaistas, naudojamas neuropatiniam skausmui ar lėtiniam skausmui gydyti.

Šie vaistai yra veiksmingi ir saugūs, kai juos skiria veterinaras. Jie padeda palengvinti skausmą, sumažinti uždegimą ir pagerinti bendrą šuns būklę.

Alternatyvūs būdai malšinti skausmą

Be cheminių vaistų, yra keletas alternatyvių būdų, kurie gali padėti palengvinti šuns skausmą namų sąlygomis. Šie būdai gali padėti laukiant vizito pas veterinarijos gydytoją:

• Švelnus masažas – jei skausmas kyla dėl raumenų įtampos, švelnus masažas gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti diskomfortą.
• Šiltos arba šaltos kompresijos – priklausomai nuo skausmo tipo, šiltos arba šaltos kompresijos gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą. Pvz., šaltos kompresijos gali padėti sumažinti patinimą, o šiltos – palengvinti raumenų skausmą.
• Poilsis ir judėjimo apribojimas – jei skausmą sukelia trauma ar per didelis krūvis, poilsis ir ribotas fizinis aktyvumas gali padėti šuniui atsigauti.

Vaistai nuo sąnarių skausmo šunims

Šunų sąnarių skausmas yra dažna problema, ypač vyresnio amžiaus ar tam tikrų veislių gyvūnams. Tokie simptomai kaip sąnarių sustingimas, sunkumai kylant, vaikštant ar šokinėjant gali rodyti artritą, degeneracines sąnarių ligas ar traumas. 

Laimei, yra įvairių vaistų, kurie gali padėti šunims susidoroti su sąnarių skausmais ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Dažniausiai naudojami šunims skirti nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID), tokie kaip carprofenas, meloksikamas ar firokoksibas. Šie vaistai mažina uždegimą, malšina skausmą ir leidžia šuniui judėti lengviau bei be diskomforto. 

Visus vaistus privalo paskirti veterinarijos gydytojas, nes netinkamai parinkti preparatai ar per didelės dozės gali sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip virškinimo problemos, kepenų ar inkstų pažeidimai.

Be vaistų, taip pat gali būti naudingi gliukozamino ir chondroitino papildai, kurie padeda stiprinti kremzles ir gerinti sąnarių būklę. 

Tačiau, kaip ir vaistai, papildai nuo sąnarių skausmo turi būti parinkti veterinaro, kuris nustatys tinkamą dozę ir pasirinks šuniui tinkamiausią gydymo planą.

Kokie vaistai yra mirtini šunims?

Nors žmogaus vaistinėlėje randame daug preparatų nuo skausmo, daugelis jų gali būti mirtinai pavojingi šunims. Štai sąrašas populiarių vaistų, kurių jokiu būdu NEGALIMA duoti šunims nuo skausmo:

• Ibuprofenas – tai dažniausiai naudojamas žmonių vaistas nuo skausmo ir uždegimo, tačiau šunims jis yra toksiškas. Jis gali sukelti sunkius skrandžio ir žarnyno pažeidimus, kraujavimus, kepenų ar inkstų nepakankamumą, o didelėmis dozėmis – netgi mirtį.
• Paracetamolis (acetaminofenas) – populiarus vaistas nuo karščiavimo ir skausmo žmonėms, tačiau jis itin pavojingas šunims. Net mažos paracetamolio dozės gali sukelti kepenų pažeidimus, kraujo ląstelių irimą bei kitas rimtas komplikacijas.
• Aspirinas – nors kai kurie veterinarai skiria mažas aspirino dozes tam tikrais atvejais, tai turėtų būti daroma tik veterinaro priežiūroje. Savavališkas aspirino naudojimas gali sukelti kraujavimą, skrandžio opos ir inkstų pažeidimus.
• Diklofenakas – stiprus priešuždegiminis vaistas, naudojamas žmonėms gydyti sąnarių ir raumenų skausmus. Šunims šis vaistas gali sukelti sunkias virškinimo trakto ir inkstų komplikacijas, kurios dažnai būna mirtinos.
• Naproksenas – kitas nesteroidinis priešuždegiminis vaistas, skirtas žmonėms, tačiau šunims jis gali sukelti sunkius inkstų pažeidimus ir virškinimo trakto sutrikimus, dėl ko net ir mažos dozės gali būti mirtinos.

Ką daryti davus mirtinus vaistus šuniui?

Kai duodami mirtini vaistai šuniui, tokie kaip žmonėms skirti skausmą malšinantys preparatai ar kiti medikamentai, pradžiojegali pasireikšti įvairūs simptomai, kurie rodo organizmo apsinuodijimą ar rimtus sveikatos sutrikimus.

Simptomai priklauso nuo to, koks vaistas buvo pavartotas ir kokia dozė buvo skirta. Štai dažniausiai pasitaikantys požymiai, kai šuniui sukeliamas nepageidaujamas vaistų poveikis:

1. Vėmimas – šuns vėmimas yra dažniausias ženklas, kad šuns organizmas reaguoja į toksiškus ar netinkamus vaistus.
2. Viduriavimas – šuns viduriavimas dažnai kartu su krauju ar tamsiomis išmatomis, rodantis virškinimo trakto pažeidimus.
3. Letargija arba silpnumas – šuo tampa vangus, mažiau judrus, gali atsisakyti žaisti ar valgyti.
4. Traukuliai arba drebulys – neurologiniai sutrikimai, kurie dažnai pasireiškia nuo vaistų perdozavimo ar netinkamos reakcijos.
5. Padidėjęs troškulys ir šlapinimasis – rodantys galimus inkstų pažeidimus.
6. Kraujavimas iš nosies, dantenų arba kraujuojančios išmatos – gali būti vaistų poveikio kraujo krešėjimui rezultatas.
7. Dusulys arba greitas kvėpavimas – šuns dusulys gali rodyti kvėpavimo sistemos ar širdies funkcijos sutrikimus.

Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą.

Ką daryti jeigu vaistai ir pirmoji pagalba nepadeda?

Nors šiek tiek žinių apie pirmąją pagalbą ir vaistus gali būti naudinga, visada geriausia pasikonsultuoti su veterinaru. 

Veterinarijos klinika Vilniuje „Begemotas“ yra pasirengusi suteikti profesionalią pagalbą jūsų augintiniui, suteikiant tikslų diagnozavimą ir tinkamiausią gydymą.

Svarbu atsiminti, kad gydant šunį savarankiškai, kyla didelė rizika padaryti dar daugiau žalos nei naudos. Todėl, jei kyla abejonės dėl to, kokių priemonių imtis, niekada nedvejokite kreiptis į vetkliniką. 

Šunys mums yra tikri draugai ir šeimos nariai, todėl turime daryti viską, kad jie būtų sveiki ir laimingi.

Kačių akių sveikata yra itin svarbi ne tik dėl regėjimo, bet ir dėl bendros jų gerovės. Kaip ir kitiems gyvūnams, akys yra jautri ir lengvai pažeidžiama kūno dalis, o įvairios kačių akių ligos gali sukelti diskomfortą, skausmą ar net rimtesnių sveikatos problemų.

Katinai yra linkę į įvairias akių ligas, kurios, nesant tinkamo gydymo, gali pablogėti ir net sukelti rimtesnių komplikacijų, įskaitant aklumą. Šiame įraše aptarsime dažniausias kačių akių ligas, kačių akių uždegimą, gydymo metodus bei akių lašų naudojimą.

Dažniausiai pasitaikančios kačių akių ligos

Kačių akių ligos gali būti įvairios ir apimti tiek infekcines, tiek genetines problemas. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių kačių akių ligų:

1. Konjunktyvitas – tai vienas dažniausių nustatomų kačių akių ligų. Konjunktyvitas pasireiškia akies gleivinės (konjunktyvos) uždegimu. Simptomai gali būti paraudimas, patinimas, per didelė ašarų gamyba ir pūlių atsiradimas. Šią ligą dažniausiai sukelia bakterinės arba virusinės infekcijos, tačiau kartais konjuktyvitas gali būti ir alerginės kilmės. Jei liga negydoma, uždegimas gali pereiti į lėtinę stadiją ir sukelti rimtesnius pažeidimus akies audiniams.
2. Ragenos opa – tai ragenos pažeidimas, kuris gali atsirasti dėl traumos, infekcijos ar kačių akių sausumo. Ragenos opa sukelia stiprų skausmą, akys gali tapti jautrios šviesai, o regėjimas gali pablogėti. Be gydymo, opa gali gilėti ir sukelti rimtesnių komplikacijų, todėl greita veterinarinė pagalba yra būtina.
3. Katarakta yra dažna kačių akių liga, susijusi su akių lęšiuko drumstumu. Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus katėms, tačiau gali būti ir paveldėta. Katarakta trukdo šviesai patekti į akį, todėl gyvūnas mato blogiau arba visai praranda regėjimą. Operacinis gydymas gali padėti pašalinti kataraktą ir atkurti regėjimą.
4. Glaukoma yra liga, kai akyje padidėja spaudimas, kuris gali pažeisti regos nervą ir sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Katės, sergančios glaukoma, gali patirti akių skausmą, akies paraudimą ir net padidėjusį akies obuolį. Glaukoma reikalauja neatidėliotinos veterinarinės intervencijos, nes liga gali greitai progresuoti.
5. Ragenos uždegimas (keratitas) – tai ragenos uždegimas, kuris gali būti sukeltas traumų, infekcijų ar autoimuninių ligų. Ši kačių akių liga dažnai sukelia drumstą akių išvaizdą ir sumažina regėjimą. Gydant svarbu nustatyti uždegimo priežastį ir pradėti tinkamą terapiją.

Kačių akių uždegimas

Kačių akių uždegimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant bakterines, virusines ar grybelines infekcijas, alergines reakcijas ar akių traumas, autoimunines ligas.

Dažniausiai pasitaikanti uždegimo forma yra konjunktyvitas, tačiau taip pat dažnai veterinarijoje nustatomos ir kitos kačių akių uždegimo tipai –  keratitas, uveitas (vidinės akies dalies uždegimas) bei akių vokų uždegimas (blefaritas).

Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį

• Padidėjęs ašarų išsiskyrimas arba pūlių susidarymas
• Akies vokų patinimas ar paraudimas, primerktos akys
• Katės akys tampa jautrios šviesai
• Padidėjęs akių trynimas letenomis
• Akių drumstumas ar neįprasta spalva
• Elgesio pokyčiai – katė gali tapti vangia ar agresyvi dėl skausmo

Jei pastebite šiuos simptomus, būtina kreiptis į veterinarą. Kuo anksčiau nustatomos kačių akių ligos, tuo didesnė tikimybė sėkmingai išgydyti uždegimą ir išvengti komplikacijų.

Akių lašai katėms nuo uždegimo ir jų naudojimas

Akių lašai yra vienas iš dažniausių ir efektyviausių būdų gydyti kačių akių ligas, ypač infekcijas ar uždegimus. Akių lašai gali turėti antibakterinį, antivirusinį ar priešgrybelinį poveikį, taip pat gali būti naudojami skausmui mažinti ar akims drėkinti.

Nors akių lašai yra efektyvus gydymo būdas, juos reikia naudoti atsargiai ir tik veterinaro rekomendacija.

Pagrindiniai akių lašų katėms tipai

1. Antibakteriniai akių lašai katėms. Naudojami gydyti bakterines infekcijas, tokias kaip konjunktyvitas. Šie lašai slopina bakterijų dauginimąsi ir padeda sumažinti uždegimą.
2. Antivirusiniai lašai katėms. Virusinės infekcijos, tokios kaip kačių herpes virusas (FHV-1), gali sukelti akių ligas. Antivirusiniai lašai padeda slopinti viruso veikimą ir sumažinti ligos simptomus.
3. Priešuždegiminiai akių lašai katėms. Skirti mažinti akies audinių uždegimą ir skausmą. Dažnai naudojami po akių traumų ar operacijų.
4. Drėkinamieji akių lašai katėms. Jei katė kenčia nuo akių sausumo, gali būti naudojami drėkinamieji lašai, kurie padeda išlaikyti akių gleivinę drėgną ir sumažinti dirginimą.

Kodėl verta kreiptis į veterinarijos kliniką dėl kačių akių problemų?

Kačių akių ligos reikalauja ypatingo dėmesio ir profesionalios priežiūros, todėl vaistus skirti gali tik veterinarijos gydytojas. Netinkamai parinkti vaistai ar akių lašai gali ne tik nesuteikti naudos, bet ir pabloginti situaciją.

Pavyzdžiui, netinkamai vartojant antibiotikus, gali išsivystyti atsparumas, o klaidingai naudojami priešuždegiminiai vaistai gali užslopinti simptomus, bet neišgydyti pagrindinės ligos priežasties.

• Veterinaras, įvertinęs katės būklę, nustatys tikslią diagnozę.
• Parinks tinkamiausią gydymą, kuris gali apimti tiek vaistus, tiek specifinę priežiūrą.
• Taip išvengiama rimtų komplikacijų, tokių kaip regėjimo praradimas ar lėtiniai uždegimai. 

Kur kreiptis dėl kačių akių ligų?

„Begemoto“ veterinarijos klinika Vilniuje – tai moderni klinika, siūlanti platų paslaugų spektrą, įskaitant specializuotas akių ligų gydymo paslaugas. Klinikos veterinarai turi patirties diagnozuojant ir gydant įvairias akių ligas, todėl šeimininkai gali būti ramūs, kad jų augintinio akių sveikata yra patikimose rankose.

Kačių akių ligos gali sukelti daug diskomforto ir net rimtų sveikatos problemų, tačiau tinkamas ir laiku pradėtas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų. Pastebėjus akių ligų simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarą, o akių lašai dažnai būna pagrindinis gydymo metodas. 

1. Vetklinikoje „Begemotas“ teikiama diagnostika apima akies būklės vertinimą, specialius tyrimus, o esant poreikiui – kačių akių gydymą.
2. Naudojami modernūs diagnostikos metodai ir aukštos kokybės vaistai, įskaitant įvairių rūšių akių lašus.
3. Be to, čia veterinarai teikia išsamias konsultacijas apie tinkamą akių ligų prevenciją bei gydymą.

Apsilankymas pas veterinarą yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti augintinio kačių akių sveikatą. Jeigu įtariate, kad katinėlis negaluoja – susisiekite su mumis jau šiandien.

Nuo 2021 m. gegužės 1 d.Lietuvoje įsigaliojo privalomas gyvūnų čipavimas – šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre. 

Šunys, šeškai ir katės yra ženklinami siekiant užtikrinti jų gerovę. Taip pat gyvūnai, keliaujantys į užsienį, privalo turėti mikroschemą, kuri padeda identifikuoti augintinį ir europinį augintinio pasą.

Žmonės, neseniai įsigiję savo pirmąjį augintinį, gali nežinoti daug apie šią procedūrą, todėl dažnai kyla klausimas, kas yra gyvunų čipavimas ir registracija, kam jis aktualus.

Ką reikia žinoti prieš gyvūnų čipavimą?

Mikročipas reikalingas katėms, šunims ir šeškams, o į Lietuvą atvežti gyvūnai turi būti įregistruoti per 14 dienų nuo atvykimo į šalį.

Gyvūnų čipavimo didžiausias privalumas, kad jie padeda patvirtinti augintinių tapatybę, o registracija gyvūnų augintinių registre užtikrina, kad Jūsų augintinio negalėtų nusisavinti svetimi asmenys.

Jeigu gyvūnas ženklinamas po 2016 metų pradžios, jį reikia įregistruoti Gyvūnų augintinių registre ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po čipo implantacijos. Šią procedūrą galima atlikti apsilankant veterinarijos klinikoje.

Atvykdami atlikti mikročipo implantacijos ir registracijos, šeimininkai turėtų turėti dokumentus, tokius kaip

• Pirkimo ar perdavimo sutartis
• Jeigu augintinis veislinis – kilmės dokumentus
• Taip pat savo paties asmens dokumentą.

Ar čipavimas yra skausmingas?

Šeimininkai, mylintys savo augintinius, dažnai nerimauja, ar gyvūno čipavimas yra neskausmingas.

Procedūra yra saugi ir nesukelia didelio diskomforto – ji primena skiepą, nes mikroschema įvedama injekcijos būdu. 

• Veterinarai implantuoja mikroschemą šunims ir katėms po oda, dažniausiai tarp menčių ant nugaros vidurio linijos.
• Kai kur Europoje gyvūnai kartais gauna implantą į kairę kaklo pusę.
• Standartinės augintinių mikroschemos paprastai yra 11–13 mm ilgio (maždaug 1⁄2 colio) ir 2 mm skersmens.

Suvedus mikroschemos numerį į gyvūnų registrą, jame saugoma svarbi informacija apie gyvūną, tokia kaip lytis, veislė, amžius, taip pat šeimininko vardas, pavardė, adresas ir telefono numeris.

Elektromagnetinių bangų poveikio baimės yra nepagrįstos, nes čipas yra deaktyvuotas. Taip pat svarbu paminėti, kad augintinio čipas neveikia kaip GPS ir negali nustatyti gyvūno lokacijos.

Šunų, šeškų ir kačių čipavimo kaina

Klientai dažnai klausia, kiek kainuoja mikročipas šunims ir katėms, taip pat ar registracija yra mokama.

Mikročipo implantacija ir registracija, atliekama mūsų veterinarų, bus greita ir efektyvi. Jūs būsite užtikrinti, kad procedūra atlikta kokybiškai ir be papildomų rūpesčių.

Čipavimo kaina, atsižvelgiant į jūsų augintinio rūšį, nesikeičia. Kainą galite pasitikslinti susisiekę su mūsų veterinarijos specialistais, paminėkite, kad domina gyvūnų ženklinimas. Mikročipas yra investicija į jūsų augintinio saugumą ir gerovę, padedanti lengvai identifikuoti pasimetusius gyvūnus ir sugrąžinti juos namo.

Kačių blusos yra viena dažniausių problemų, su kuriomis gali susidurti naminių gyvūnų šeimininkai. Šie parazitai gali sukelti ne tik diskomfortą jūsų augintiniui, bet ir rimtesnes sveikatos problemas. Todėl labai svarbu laiku pastebėti kačių blusų požymius ir žinoti kaip atpažinti kačių blusas, kaip jas gydyti ir ar jos gali kelti pavojų žmonėms.

Kačių blusos yra rimta problema, kurią reikia spręsti kuo greičiau. Atpažinti kačių blusas nėra sunku, tačiau svarbu laiku imtis veiksmų, kad jos neišplistų po visą namų aplinką. Kačių blusos naikinamos kompleksiškai ir reikalauja sistemingo požiūrio, įskaitant tiek tiesioginį katės gydymą, tiek aplinkos valymą.

Be to, būtina žinoti, kad gyvūnų blusos gali būti pavojingos žmogui, nes jos gali pernešti ligas ir sukelti alergines reakcijas. Todėl prevencija ir gydymas yra būtini, siekiant apsaugoti tiek jūsų augintinį, tiek visą šeimą.

Kaip atpažinti kačių blusas?

Kačių blusos yra nedideli, tamsūs vabzdžiai, kurie minta krauju. Jų kūnai yra plokšti, todėl jie lengvai gali judėti per gyvūno kailį.

Dažniausi požymiai, kad jūsų katė turi blusų, yra pernelyg didelis kasymasis, kailio netekimas ir paraudusi oda. Jeigu pastebite, kad jūsų katė dažnai kasosi ar laižo tam tikras kūno vietas, tai gali būti pirmas signalas, jog jūsų augintinis turi blusų.

Jei įtariate, kad katė turi blusų, galite patikrinti jos kailį šukomis su tankiais dantukais. Perbraukite per katės kailį ir patikrinkite, ar šukose nelieka tamsių grūdelių – tai gali būti blusų ekskrementai. Taip pat galite pamatyti pačias blusas judant per katės kailį.

Iš kur atsiranda kačių blusos?

Katės užsikrečia blusomis dažniausiai per tiesioginį kontaktą su kitais užkrėstais gyvūnais arba aplinka, kurioje yra blusų lervų. Blusos gali būti perduodamos iš laukinių gyvūnų, tokių kaip pelės, paukščiai ar net šunys. Jos taip pat gali užkrėsti katę, jei ši eina lauke, kur blusos dažnai gyvena žolėje ar smėlyje.

Be to, blusų kiaušiniai gali būti randami ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, kilimų ar baldų, ir juos katė gali parsinešti namo ant savo kailio. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl net naminės katės gali užsikrėsti blusomis. 

Kaip naikinti blusas katei?

Kačių blusų naikinimas gali būti sudėtingas procesas, ypač jei jos jau išplito jūsų namuose. Pirmas žingsnis, kaip išnaikinti katei blusas, yra reguliari ir tinkama katės priežiūra. Galima naudoti specialius blusų šampūnus, purškalus, lašus arba apykakles, kurios padeda kontroliuoti blusas.

Rekomenduojama pasirinkti produktus, kurie yra skirti būtent katėms, nes šunims skirti produktai gali būti per stiprūs ir net pavojingi katėms. Kačių blusų naikinimas yra svarbus, nes šie parazitai ne tik erzina jūsų augintinį, bet ir gali plisti po visą namų aplinką.

• Vienas iš efektyviausių būdų, kaip išnaikinti katei blusas, yra naudoti veterinarijos gydytojo rekomenduotus blusų gydymo produktus. Tai gali būti lašai, kurie tepami ant katės nugaros.
• Taip pat svarbu išvalyti katės guolį ir kitus dažnai naudojamus daiktus, nes blusos gali dėti kiaušinius įvairiose vietose, o tai padidina pakartotinio užkrėtimo riziką.
• Kitas žingsnis – naudoti insekticidus namų aplinkoje. Taip pat verta dažnai siurbliuoti kilimus, sofas ir kitas vietas, kur katė dažnai būna. Siekiant ilgalaikio rezultato, gali prireikti kelių gydymo etapų, kad būtų sunaikinti tiek suaugę parazitai, tiek jų lervos.

Kačių blusų naikinimas turėtų būti sistemingas procesas, nes nepakanka tik vienkartinio gydymo. Svarbu ne tik naikinti blusas, bet ir apsisaugoti nuo jų sugrįžimo. Tai reiškia, kad reikia reguliariai naudoti profilaktines priemones, tokias kaip apykaklės ar lašai, kurie užkerta kelią blusų invazijai.

Kačių blusų prevencija

Blusų prevencija yra geriausias būdas apsaugoti savo katę ir save nuo šių nemalonių parazitų. Todėl, jei gyvenate aplinkoje, kurioje yra didelė blusų rizika, verta nuolat stebėti savo katę ir imtis prevencinių priemonių.

Taip pat svarbu žinoti, kad kačių blusos gali būti pavojingos žmogui, todėl jų naikinimas ir prevencija yra būtini siekiant išvengti sveikatos problemų.

Svarbu prisiminti, kad kačių blusos ne tik puola katę, bet taip pat gali užkrėsti aplinką. Todėl norint efektyviai naikinti katei blusas, būtina išvalyti visą gyvenamąją aplinką: plauti patalynę, valyti grindis ir kilimus, bei naudoti insekticidus, kurie naikina blusų lervas.

Be to, būtina reguliariai stebėti katę ir, jei reikia, kartoti gydymą, kad būtų išvengta pakartotinio užkrėtimo.

Ar gyvūnų blusos puola žmones?

Vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda gyvūnų šeimininkai, yra „ar gyvūnų blusos puola žmones?“. Atsakymas yra taip, gyvūnų blusos gali įkąsti žmonėms, tačiau žmonės nėra jų pagrindiniai šeimininkai.

Jei jūsų katė turi blusų, šie parazitai gali ieškoti kitų kraujo šaltinių, ypač jei katė buvo pašalinta iš aplinkos arba blusos yra labai išplitusios. Blusų įkandimai žmonėms dažniausiai būna maži, raudoni ir labai niežtintys iškilimai, kurie dažnai pasirodo ant kojų ir kulkšnių.

Tačiau verta pabrėžti, kad kačių blusos negali gyventi ant žmogaus kūno, kaip ant katės. Jos gali tik trumpam laikui įkasti ir minta krauju, bet žmogaus kūnas nėra tinkama vieta joms daugintis. Todėl, nors kačių blusos žmogui yra nemalonios, jos nėra didelis ilgalaikis pavojus.

Ar kačių blusos pavojingos žmogui?

Šis klausimas turi daugiau nei vieną atsakymą. Kačių blusos gali pernešti įvairias ligas, įskaitant blusų sukeltą dermatitą, taip pat retais atvejais helmintus, kurie gali užkrėsti žmogų. Todėl svarbu ne tik gydyti savo augintinį, bet ir imtis priemonių, kad blusos neplistų po namus.

Kačių blusos taip pat gali sukelti alergines reakcijas žmonėms, kurie yra jautrūs jų įkandimams. Alerginės reakcijos gali pasireikšti odos bėrimais, stipriu niežuliu, o kartais net kvėpavimo sutrikimais. Todėl, jei įtariate, kad jūsų katė turi blusų, būtina imtis veiksmų, kad apsaugotumėte ne tik katę, bet ir save bei savo šeimą.

Kada dėl kačių blusų kreiptis į veterinarijos kliniką?

Radus blusų pas katę ar įtariant jų buvimą, svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytojus. Veterinarijos klinika “Begemotas” siūlo profesionalią pagalbą šioje srityje.

Gydytojai ne tik nustatys blusų buvimą, bet ir parinks tinkamiausią gydymo metodą jūsų augintiniui, užtikrindami, kad blusos būtų veiksmingai pašalintos.

„Begemoto“ specialistai taip pat patars, kaip išvengti pakartotinio užkrėtimo ir apsaugoti savo katę bei namų aplinką. Kreipimasis į vetklinikos „Begemotas“ gydytojus padės užtikrinti jūsų augintinio sveikatą,  komfortą ir ilgalaikę gerovę.

Šunų augintojams dažnai kyla rūpestis, kai jų šuo labai kasosi. Tai gali būti ir normalus elgesys, tačiau kai šuo labai kasosi, situacija gali tapti nerimą keliančia. Šunys gali kasytis dėl įvairių priežasčių, įskaitant instinktyvius elgesio modelius, fizinius poreikius ar odos ligas.

Kasymas yra natūralus šuns elgesys, kuris dažnai siejamas su jų ankstyvaisiais instinktais, tokiais kaip kailio retinimas atsikratant perteklinės kailio dalies po šaltojo sezono atšilus orams. Dažnai šuo kasosi dėl ant odos ir kailyje esančių parazitų, tokių kaip blusos, utėlės, plaukagraužiai bei erkės.

Kai šuo kasosi, bet blusų nėra, svarbu nustatyti kitą galimą niežulio priežastį. Tokia situacija gali kilti dėl šunų alergijų, kurios yra gana dažna problema tarp šunų.

• Alergijos gali būti susijusios su maistu, aplinkos veiksniais, tokiais kaip žiedadulkės ar dulkių erkės, arba cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos namuose.
• Kita galima priežastis yra odos infekcijos, kurios gali atsirasti dėl bakterijų ar grybelių, ypač jei oda yra pažeista.
• Be to, hormoniniai sutrikimai, tokie kaip hipotirozė, taip pat gali lemti odos problemas. Jei jūsų šuo nuolat kasosi, bet blusų nėra, svarbu kreiptis į veterinarijos kliniką.

Specialistas gali atlikti reikalingus tyrimus, tokius kaip odos biopsija ar alergijos testai, ir parinkti tinkamą gydymą. Kol laukiama diagnozės, svarbu stebėti šuns elgesį ir vengti potencialių alergenų, kad būtų išvengta tolesnio dirginimo.

Galimos priežastys kodėl jūsų šuo kasosi

1. Alergijos

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl šuo kasosi, yra alergijos. Šunys gali būti alergiški maistui, aplinkos alergenams, tokiems kaip žiedadulkės ar dulkių erkės, arba cheminėms medžiagoms, esančioms aplinkoje, naudojamuose skalbikliuose ar valikliuose namų buityje.

Simptomai gali būti įvairūs, įskaitant intensyvų kasymąsi, odos paraudimą ir netgi plikimą. Aplinkos, ypač žiedadulkių, alergijų atvejais gali būti dažniau pastebima, kad šuo kasosi snukį, šuns akys ašaroja, šuo čiaudo, sloguoja.

2. Parazitai

Kitas dažnas kasymosi kaltininkas yra parazitai, tokie kaip blusos, erkės ir utėlės. Net ir nedidelis blusų kiekis gali sukelti stiprų niežulį, ypač jei šuo yra alergiškas blusų įkandimams.

Be to, kai kurie parazitai gali būti atsakymas, kodėl šuo kasosi ir plinka. Jei šuo kasosi, bet blusų nėra, verta patikrinti, ar nėra kitų parazitų, kurie gali būti nematomi plika akimi. 

3. Odos ligos

Bakterinės ir grybelinės šunų odos ligos taip pat gali sukelti intensyvų kasymąsi. Šios infekcijos dažniausiai atsiranda, kai yra pažeista odos barjeras, pavyzdžiui, dėl įbrėžimų ar alergijų.

Odos infekcijos gali būti sudėtingos, ir dažnai reikalauja veterinarinės priežiūros, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir tinkamas gydymas. Veterinarijos klinika Vilniuje Begemotas  specialistais atlieka  visus odos tyrimus, mikroskopinę analizę, esant poreikiui biopsiją, kad nustatytų infekcijos tipą.

4. Hormoniniai sutrikimai

Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip hipotirozė arba Kušingo sindromas, gali turėti įtakos odos būklei ir gali būti priežastis kodėl Jūsų šuo kasosi ir plinka. Šie hormoniniai sutrikimai veikia medžiagų apykaitą ir odos regeneraciją, dėl ko oda tampa sausa, ir šuo pradeda kasytis.

Tokiais atvejais veterinarijos gydytoja dermatologė Milda Vasaitytė gali atlikti kraujo bei kitus reikiamus tyrimus, kad patikrintų hormonų lygį šuns organizme ir nustatytų tinkamą diagnozę bei gydymą.

Kodėl šuo kasosi ausį?

Kai šuo kasosi ausį, tai gali būti ženklas, kad kyla problemų su ausies sveikata. Dažniausios priežastys, dėl kurių šuo kasosi ausį, yra ausų ligos, kurios gali būti bakterinės, parazitinėss arba grybelinės kilmės.

• Šunys, turintys ilgas ir nukarusias ausis, dažniau susiduria su tokiomis problemomis dėl prastos oro cirkuliacijos.
• Kiti galimi ausų niežulio kaltininkai yra šunų ausų erkės ar alerginės reakcijos.
• Jei pastebite, kad šuo dažnai kasosi ausį, purto galvą ar iš ausies sklinda nemalonus kvapas, svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Veterinaras gali apžiūrėti ausį ir atlikti reikiamus tyrimus, kad nustatytų tikslią priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą, kuris gali apimti ausies valymą, vietinius vaistus ar antibiotikus. Kol laukiate konsultacijos, venkite valyti šuns ausis patys, nes tai gali pabloginti situaciją arba pažeisti ausies kanalą.

Kada reikėtų kreiptis į veterinarijos kliniką?

Jei pastebėjote, kad šuo kasosi ir plinka, arba šuo labai kasosi ir tai trunka ilgiau nei kelias dienas, būtina kreiptis į veterinarijos kliniką.

Vetklinika “Begemotas” siūlo išsamų tyrimų ir gydymo planą, kuris gali apimti odos tyrimus, kraujo tyrimus, alergijos testus ir kitus diagnostikos metodus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pradėtas tinkamiausias bei veiksmingas gydymas.

Ar šuns kasymasis yra pagydomas?

Jei jūsų šuo kasosi, tai geriausi gydymo būdai turi būti parinkti patyrusios gydytojos – dermatologės, priklausomai nuo nustatytos kasymosi priežasties. Štai keletas dažniausių sprendimų taikomų veterinarijos klinikose:

• Alergijos valdymas. Jei nustatyta, kad šuo yra alergiškas tam tikriems maisto produktams ar aplinkos veiksniams, veterinarė – dermatologė Milda Vasaitytė gali rekomenduoti specialią dietą bei medikamentinį gydymą. Svarbu atpažinti ir vengti alergeno, kad būtų išvengta tolesnės organizmo reakcijos į alergeną, kuris sukelia šuns kasimąsį.
• Parazitų kontrolė. Jei šuo kasosi dėl parazitų, tokie kaip blusos ar erkės, veterinarai gali paskirti specialius antiparazitinius preparatus. Taip pat būtina parazitus naikinti šuns aplinkoje, kad būtų išvengta pakartotinių infekcijų.
• Odos ligų gydymas. Bakterinės ir grybelinės infekcijos gydomos antibiotikais arba priešgrybeliniais vaistais. Tai gali būti vietiniai preparatai arba sisteminiai vaistai, priklausomai nuo infekcijos sunkumo bei sukelėjo.
• Hormonų disbalanso korekcija. Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip hipotirozė, gydomi vaistais, kurie normalizuoja hormonų lygį organizme. Tai padeda atkurti normalią odos būklę ir sumažina kasymąsi.

Kaip išvengti šuns kasymosi?

1. Reguliarus maudymas ir priežiūra. Naudokite švelnų šunų šampūną ir reguliariai valykite šuns kailį. Tai padeda pašalinti nešvarumus ir sumažina parazitų riziką.
2. Sveika mityba. Užtikrinkite, kad šuo gautų subalansuotą mitybą, kuri palaikytų gerą odos ir kailio būklę. Tai gali apimti papildus su omega-3 riebalų rūgštimis, kurios padeda išlaikyti odos drėgmę.
3. Venkite alergenų. Jei žinote, kad jūsų šuo yra alergiškas tam tikriems veiksniams, stenkitės jų vengti. Tai gali apimti alergiškų maisto produktų pašalinimą iš dietos ar aplinkos alergenų kontrolę.
4. Reguliarūs vizitai pas veterinarą. Nuolat tikrinkite šuns sveikatą pas veterinarijos gydytoją, kad anksti nustatytumėte ir išspręstumėte potencialias problemas. 

Jeigu pastebėjote, kad jūsų šuo labai kasosi visuomet patikrinkite ar jo kailyje nėra blusų ar kitų „gyventojų“. Jei šuo kasosi, bet nėra blusų ar kitų parazitų  – tai gali būti dėl sveikatos problemų, alergijų į maistą ar aplinką, dėl kitų odos ligų sukelto niežėjimo. 

Jei jūsų šuo kasosi, gal net kasosi ir plinka, tai gali būti rimta problema, kuri reikalauja dėmesingo požiūrio ir tinkamo gydymo. Veterinarijos klinika “Begemotas” Vilniuje, su patyrusia gydytoja Milda Vasaityte, yra pasiruošusi padėti nustatyti problemos priežastis ir pasiūlyti efektyvius sprendimus.

Rūpestingas ir atsakingas požiūris į savo augintinio sveikatą užtikrina laimingą ir sveiką gyvenimą jūsų mylimam šuniui, tad registruokitės jau dabar.